Lietuviai vieningi dėl gynybos, bet skaldosi vidaus frontuose
Lietuviai – tarsi geležinė siena, kai kalba pasisuka apie šalies saugumą išorėje, tačiau vidaus politikos klausimais visuomenė ima skilti. Tai atskleidė nauja reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa, atlikta Kauno technologijos universiteto (KTU) užsakymu.
Didžioji dalis gyventojų sutinka: gynyba yra prioritetas. Net 56,3 proc. palaiko idėją didinti išlaidas kariuomenei iki 5 proc. BVP – tai dvigubai daugiau nei dabar. Jauniausi miestų profesionalai šiam planui ploja garsiausiai (62,4 proc.), o vyresnių kartų entuziazmas kiek blėsta. Dar įspūdingesni skaičiai dėl Europos Sąjungos: net 82 proc. respondentų mano, kad Lietuva turi aktyviau jungtis į bendras gynybos iniciatyvas, o kai kuriose grupėse pritarimas priartėja prie 96 proc.[1]
Jungtinės Valstijos lietuviams išlieka strateginė atrama – septyni iš dešimties gyventojų sako, kad be Vašingtono indėlio šalies saugumas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Politologai pabrėžia, kad visuomenė ES ir NATO mato ne kaip konkurentus, o kaip vienas kitą papildančius ramstis.
Jeigu šiandien vyktų referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, rezultatai turbūt net nustebintų pačią Briuselio biurokratiją: už pasilikimą balsuotų 93,4 proc. apsisprendusiųjų. Jauniausi gyventojai „už“ pasisako beveik vienbalsiai, tačiau ir tarp senjorų ES palaikymas išlieka tvirtas.
Gyventojai beveik vieningai pasisakytų už Lietuvos pasilikimą ES. Alexandre Lallemand/Unsplash nuotrauka
Net 7 iš 10 priemiesčių gyventojų neigiamai nusiteikę tautinių mažumų atžvilgiu
Vis dėlto po šiais vienybės skaičiais slypi kitokia istorija. Beveik pusė apklaustųjų – 49,8 proc. – tautines mažumas laiko galimu pavojumi šalies stabilumui. Ypač grėsmės nuojauta stipri priemiesčiuose, kur kritiškai nusiteikusiųjų beveik septyni iš dešimties. Paradoksalu, bet didesniu skepticizmu išsiskiria ne vyresni, o jaunimas. Tyrėjai aiškina, kad čia itin svarbus informacinis laukas: kuo dažniau žmogus susiduria su neapykantos kalba internete, tuo labiau linksta manyti, jog tautinės mažumos kelia grėsmę.
Apklausa atskleidė ir dviejų informacinių „pasaulių“ egzistavimą. Vyresniems gyventojams naujienas vis dar diktuoja televizija, o kaimo vietovėse ji yra absoliutus lyderis. Tuo tarpu jaunimas gyvena socialinių tinklų ritmu – net 60 proc. 18–29 metų respondentų politines naujienas sužino būtent iš „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“. Mokslininkai pastebi, kad tokia poliarizacija lemia ir požiūrių skirtumus: socialiniai tinklai atneša daugiau emocijų ir konfliktų, televizija – daugiau stabilumo, bet mažiau greitos reakcijos.
Apklausą 2025 m. gegužės–birželio mėnesiais atliko „Vilmorus“. Iš viso apklausta 1050 gyventojų įvairiuose šalies regionuose, o paklaida neviršija 3,1 proc. Tyrėjai reziumuoja: lietuviai išlieka vieningi dėl šalies vietos pasaulyje, bet vidaus frontuose aiškiai matyti įtrūkimai, kuriuos stiprina ir tai, kokias naujienas kasdien pasirenka sekti.
Lenkai, rusai, baltarusiai – dažniausiai sutinkamos tautinės mažumos Lietuvoje
Lietuva šiandien yra palyginti vienalytė valstybė, tačiau tautinės mažumos čia vis dar sudaro reikšmingą visuomenės dalį ir primena apie šalies daugiakultūrę istoriją. 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2,81 mln. žmonių, iš kurių tautinėms mažumoms priklausė maždaug 432 tūkst.[2]
Didžiausia bendruomenė – lenkai, kurių yra apie 183 tūkst., arba 6,5 proc. visų gyventojų. Jie ypač gausiai gyvena pietryčių Lietuvoje – Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, taip pat sostinėje. Antroji pagal dydį mažuma – rusai, jų skaičiuojama apie 141 tūkst., arba 5 proc. gyventojų.
Rusų bendruomenės itin ryškios Visagine, Zarasų rajone bei Klaipėdoje. Trečiąją vietą užima baltarusiai – jų priskaičiuojama daugiau nei 28 tūkst., arba 1 proc., o ukrainiečių – apie 14 tūkst., tai sudaro maždaug pusę procento visų Lietuvos gyventojų.
Be šių didesnių grupių, šalyje dar gyvena romai, žydai, totoriai, karaimai, vokiečiai ir kiti, tačiau jų skaičiai siekia vos kelis šimtus ar kelis tūkstančius.
Pavyzdžiui, karaimų bendruomenė šiandien tesudaro mažiau nei du šimtus žmonių, o totorių – kiek daugiau nei du tūkstančius. Vis dėlto jų kultūrinis palikimas Lietuvoje itin gilus, kaip ir žydų bendruomenės, kuri XX amžiaus pradžioje sudarė net iki 7 proc. šalies gyventojų, o Vilnius buvo vadinamas „Lietuvos Jeruzale“.
Bendrai paėmus, lietuviai sudaro apie 84,6 proc. visų gyventojų.
Tautinės mažumos sudaro nedidelę Lietuvos gyventojų dalį. Patrik Velich/Unsplash nuotrauka
Kasčiūnas: be lietuvių kalbos – nebūtų išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje
Vilniuje užsienietiškų kalbų skambesys tampa kasdienybe – parduotuvėje ar taksi vis dažniau išgirsi rusų ar anglų, bet ne lietuvių kalbą. Gyventojai neslepia pasipiktinimo: savo šalyje ne visada pavyksta susikalbėti gimtąja kalba.
Kalbos inspekcija primena, kad jau dabar nuo kitų metų pradžios visi tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai turės mokėti bent A1 lygio lietuvių kalbą, o dauguma ukrainiečių šiuos kursus jau baigė.
