Sunkiai suvokiami turtai: netrukus gali atsirasti ir daugiau nei trilijoną valdantis žmogus
Tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“ paskelbė savo metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad jau po kelerių metų pasaulyje gali atsirasti pirmasis trilijonierius[1].
Manoma, kad tai nutiks per ateinančius dešimt metų, kai vieno iš turtingiausių pasaulio žmonių turtas galiausiai viršys sunkiai įsivaizduojamą sumą – vieną trilijoną dolerių.
Teigiama, kad žmogus, kuris pasieks trilijono dolerių turto vertės ribą šiuo metu galbūt net nėra įtrauktas į turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Manoma, kad 1916 m. Johnas D. Rockefelleris, išgarsėjęs naftos kompanija „Standard Oil“, tapo pirmuoju pasaulyje milijardieriumi[2]. O dabar jų netrūksta. 2022 m. visame pasaulyje suskaičiuota 3194 milijardieriai.
Šiuo metu JAV verslininkas ir inovatorius Elonas Muskas yra turtingiausias planetos žmogus, jo asmeninis turtas siekia šiek tiek mažiau nei 250 mlrd. dolerių.
Tiesa, nors organizacijos „Oxfam“ vykdomasis direktorius Amitabhas Beharas teigia, kad ateinantį dešimtmetį jau turėsime pasaulio pirmąjį trilijonierių, kartu jis pabrėžia, kad kovai su skurdu prireiks daugiau nei 200 metų.
Šiai kovai padėtų peržiūrima mokestinė politika, tačiau turtingiesiems pasaulio žmonėms, darantiems didžiulę įtaką sprendimų priėmėjams, tai būtų visiškai nenaudinga.
Po pandemijos milijardai žmonių nuskurdo, o dalis iš to pasipelnė
Jei vieni kraunasi turtus, kiti skursta. Organizacija „Oxfam“ jau daugelį metų metinėse ataskaitose praneša apie didėjančią nelygybę tarp turtingiausiųjų ir likusio pasaulio, tačiau dabar ši nelygybė tapo dar akivaizdesnė.
Turtinės nelygybės problemas dar labiau paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios išaugo maisto ir energijos kainos, o šią problemą neproporcingai jaučia skurdžiausios šalys.
Organizacija taip pat nustatė, kad turtingi žmonės, turintys didžiausių pasaulio maisto ir energetikos korporacijų akcijų, 2022 m. gavo didžiulį pelną.
Kadangi šios bendrovės fiksavo didžiulę grąžą ir tais metais padvigubino savo pelną, jos taip pat išmokėjo dideles sumas dividendų.
Vien po COVID-19 pandemijos beveik 5 mlrd. žmonių tapo skurdesni, nors penkių pasaulio turtingiausių žmonių – „Tesla“ vadovo E. Musko, prabangos prekių bendrovės LVMH vadovo Bernardo Arno, „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso, „Oracle“ įkūrėjo Lario Elisono ir investicijų eksperto Voreno Bafeto – turtas nuo 2020 m. padidėjo 114 proc. Likę milijardieriai tapo 34 proc. turtingesni, jų turtas išaugo tris kartus daugiau nei infliacija[3].
Be to, septyniose iš dešimties didžiausių viešai kotiruojamų korporacijų milijardierius yra generalinis direktorius arba pagrindinis akcininkas yra milijardierius. Bendra šių bendrovių vertė siekia 10,2 trilijono JAV dolerių.
„Korporacijos, spausdamos darbuotojus, vengdamos mokėti mokesčius, privatizuodamos valstybę ir skatindamos klimato kaitą, didina nelygybę ir siekia, kad jų turtingi savininkai gautų vis daugiau turto. Norėdamos panaikinti didžiulę nelygybę, vyriausybės turi radikaliai perskirstyti milijardierių ir korporacijų galią ir grąžinti ją paprastiems žmonėms“, – teigiama „Oxfam“ ataskaitoje[4].
„Oxfam“ vykdomasis direktorius A. Beharas teigia, kad visi esame liudininkais prasidedančio susiskaldymo, kai milijardai žmonių patiria ekonominį pandemijos, infliacijos ir karo smūgį, o milijardierių turtai klesti.
„Nė viena korporacija ar asmuo neturėtų turėti tokios didelės galios mūsų ekonomikai ir gyvenimui“, – sako A. Beharas.
Norint kovoti su turtine nelygybe būtina kalbėti apie mokesčius
„Oxfam“ teigimu, norint efektyviau kovoti su turtine nelygybe būtina griežčiau apmokestinti turtuolius ir pradėti rinkti didesnius mokesčius iš didžiųjų korporacijų.
„Oxfam“ jau anksčiau nustatė, kad vienas svarbiausių veiksnių, dar labiau didinančių nelygybės atotrūkį, buvo tai, kad nėra progresinio apmokestinimo naujai sukuriamam turtui.
Tik keliose šalyse turtingi žmonės moka daug mažiau mokesčių nei prieš dešimtmetį. Iš tiesų, daugelyje šalių pastaraisiais dešimtmečiais turtingųjų turtas apmokestinamas mažiau, nes politikai teigia, kad mažesni mokesčiai leis korporacijoms samdyti daugiau darbuotojų, paskatins didesnę konkurenciją darbo rinkoje ir pakels vidutinį darbo užmokestį, todėl galiausiai daugiau turto atiteks paprastiems žmonėms.
Šalyse, priklausančiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), vidutiniai mokesčių tarifai turtingiausiems žmonėms sumažėjo nuo 58 proc. 1980 m. iki 42 proc. šiuo metu. Pavyzdžiui, E. Muskas 2014-2018 m. mokėjo maždaug 3 proc. dydžio mokesčių tarifą.
Pusė pasaulio milijardierių gyvena šalyse, kuriose jiems nereikia mokėti jokių mokesčių už paveldėtą turtą. Tai reiškia, kad apie 5 trilijonai JAV dolerių turto gali būti perleista visiškai be mokesčių.
Dėl visų šių veiksnių, pasaulio milijardieriai 2012 m. valdę 6 trilijonų JAV dolerių vertės turto, 2022 m. jau valdė iki maždaug 14 trilijonų JAV dolerių turtą.
„Oxfam“ perspėja, kad tolesnis turto kaupimas kelių asmenų rankose gali sulėtinti šalių ekonomikos augimą, prisidėti prie politinių nesutarimų ir paskatinti korupciją įvairiuose sektoriuose. Dėl to taip pat gali būti labiau teršiamas klimatas, nes milijardieriai dažniau investuoja į iškastinį kurą.
Daugiau mokesčių sumoka skurdžiai gyvenantys
2017 m. dabar jau buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo amerikiečiams, kad jo Mokesčių mažinimo ir darbo vietų kūrimo įstatymas suteiks daugiau naudos dirbančiųjų klasei.
Šiuo aktu buvo siekiama sumažinti pelno mokestį didelėms organizacijoms nuo 35 proc. iki maždaug 20 proc. Ir iš tiesų, D. Trumpas sumažino mokesčius 1,5 mln. dolerių: tai buvo didžiausias pelno mokesčio sumažinimas JAV istorijoje.
Ekonomistai Emmanuelis Saezas ir Gabrielis Zucmanas savo knygoje „Neteisingumo triumfas – kaip turtingieji išvengia mokesčių ir kaip priversti juos mokėti“ (angl. The Triumph of Injustice – How the Rich Dodge Taxes and How to Make Them Pay) nustatė, kad 2018 m. 400 turtingiausių JAV šeimų mokėjo vidutiniškai 23 proc. mokesčių tarifą, o skurdžiausi namų ūkiai mokėjo 24,2 proc. didesnius mokesčius nei turtingiausieji[5].
„Oxfam“ organizacijos ekspertų teigimu, vien tik metinis, maždaug 5 proc. turto mokestis galėtų padėti sutelkti iki 1,7 trilijono JAV dolerių humanitarinėms krizėms visame pasaulyje spręsti ir paremti šalis, patiriančias didžiausias problemas.
Kas yra „Oxfam“?
„Oxfam“ teikia paramą gyventojams karo, gamtinių nelaimių, katastrofų metu, organizuoja savanorių veiklą, maisto ir geriamojo vandens tiekimą[6].
Organizacija taip pat rengia įvairias kampanijas prieš nesąžiningą tarptautinę prekybą, mokesčius, tarifus, kovoja prieš lyčių nelygybę darbo vietoje ir pan.
Be savo labdaros fondų, „Oxfam“ taip pat turi daugiau kaip 1000 labdaros prekių parduotuvių, prekiaujančių paaukotomis knygomis.
Tai yra vienas didžiausių pasaulyje naudotų knygų mažmenininkų, per metus parduodantis apie 12 mln. knygų. Parduotuvėse taip pat prekiaujama drabužiais, daiktais iš besivystančių šalių.
