Būstas užsienyje – būdas pabėgti nuo „idiotiškos vyriausybės politikos“?
Lietuvos valdžios atstovai vis dažniau kraustosi už šalies ribų – bent jau įsigydami turto svetur. Naujausi duomenys rodo, kad politikai ir jų sutuoktiniai užsienyje valdo nekilnojamojo turto už daugiau nei 23 milijonus eurų. Butai Ispanijoje, namai Turkijoje, žemės sklypai Lenkijoje ar net Belgijoje – Lietuvos politikų turto žemėlapis driekiasi per visą Europą ir toliau. Oficialiai – tai atostogų būstai arba ilgai planuotos investicijos, tačiau klausimų apie tikruosius motyvus netrūksta.
Vienas atviriausių – Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, kuris neslepia, kad butą Ispanijoje įsigijo dėl „idiotiškos vyriausybės politikos“. Esą nusivylęs užsienio kryptimis, 123 tūkst. eurų investavo į poilsio kampelį svetur. Ar tai pasitraukimo planas? Pats politikas sako – nebūtinai, bet logikos tame mato[1].
Jam pritaria ir prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė – jos deklaruotas 82 tūkst. eurų vertės turtas užsienyje esą skirtas atostogoms. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ir jo žmona turi po butą už 200 tūkst. eurų – visa tai, anot atstovų, šeimos poreikiams ir iš teisėtų pajamų.
Tuo metu kiti politikai atsakinėti apie turto lokaciją ar paskirtį linkę ne taip noriai. Seimo narys Rimantas Vyžintas atsisakė nurodyti, kur yra jo deklaruotas būstas, o į klausimus apie galimą ryšį su karo Ukrainoje kontekstu reagavo emocingai – tvirtino, kad investicijos buvo planuotos gerokai anksčiau. Panašiai atsakė ir konservatorius Raimondas Kuodis, o Ignas Vėgėlė apie savo butą kalbėti iš viso nesiteikė.
Pirko, nes pigiau nei Vilniuje
Turtingiausias Seimo narys Dainoras Bradauskas atskleidė, kad du butus Turkijoje pirko su tėvo Broniaus Bradausko pagalba. Vieną naudoja asmeniniams poreikiams, kitą nuomoja, per metus uždirbdamas apie 4 tūkst. eurų. Esą apie žemės ūkį Turkijoje negalvoja, nors premjeras Gintautas Paluckas ten jau investavo į riešutų ūkį – 6 hektarai žemės, 130 tūkst. eurų vertės.
Turto užsienyje turi ir kiti aukšto rango pareigūnai: sveikatos viceministrė Laimutė Vaidelienė, diplomatas Andrius Kalindra, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Pastarasis įsigijo 180 kv. m namą Belgijoje už 750 tūkst. eurų, motyvuodamas šeimos poreikiais ir patogumu gauti paskolą vietoje. Vilniaus kainos, anot jo, per aukštos – mažai ploto už daug.
Į užsienio NT traukia ne tik sostinės ar nacionalinio lygmens veikėjai. Regionuose tokių investicijų taip pat nestinga. Vienas iš įspūdingesnių pavyzdžių – Vilniaus tarybos narys Jonas Kazlauskas. Garsus treneris deklaravo net 900 tūkst. eurų vertės būstą Atėnuose. Turtas per du aukštus, 240 kvadratų – įsigytas prieš du dešimtmečius, kai dirbo Graikijoje.
Šalia jo – dešimtys kitų regioninių politikų: Klaipėdos vicemeras, Kaišiadorių ir Pasvalio tarybų nariai, Joniškio LSDP atstovas, Zarasų rajono politikas. Vieni poilsiauja, kiti nuomoja, treti tiesiog saugiai investuoja.
Kiek turto valdė kandidatai į premjerus?
Pernai rudenį, artėjant Seimo rinkimams, dauguma partijų jau buvo paskelbusios, kas taptų jų premjeru, jei laimėtų rinkimus. LRT pasidomėjo, kokį nekilnojamąjį turtą valdė šie kandidatai – skirtumai tarp jų buvo ryškūs[2].
Turtingiausias – „Taikos koalicijos“ atstovas Viktoras Uspaskichas, deklaravęs per 4,5 mln. eurų vertės turtą, įskaitant butus ir nebaigtus statinius užsienyje – jis buvo vienintelis turėjęs NT už Lietuvos ribų.
Antroje vietoje – socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, valdžiusi namą Molėtų rajone ir tris butus Vilniuje. Jos turtas siekė 685 tūkst. eurų. Panašų turtą deklaravo ir Artūras Orlauskas bei Artūras Zuokas, turėję sklypų ar verslo patalpų, daugiausia Vilniuje ir kituose miestuose.
Remigijus Žemaitaitis išsiskyrė NT kiekiu – valdė butus, namus, autoservisą ir net 17 sklypų. Jo turtas viršijo 380 tūkst. eurų.
Kukliau atrodė Ingrida Šimonytė (316 tūkst. eurų), Aušrinė Armonaitė (280 tūkst. eurų) ir Jonas Pinskus (269 tūkst. eurų) – jų pagrindinis turtas buvo butai ir gyvenamieji namai Vilniuje ar regionuose.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis turėjo namą Vilniaus rajone ir butą Palangoje, o Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen – namą ir du butus Šiauliuose bei Palangoje. Abu deklaravo apie 235 tūkst. eurų.
Tarp mažiau pasiturinčių buvo Waldemaras Tomaszewskis (du butai Vilniuje, namas rajone), Vytautas Sinica (butas ir nebaigtos statybos Molėtuose), Aurelijus Veryga (namas Jonavos rajone), o mažiausiai turto – vos 7 tūkst. eurų – nurodė Ieva Budraitė, turėjusi tik nedidelę patalpą Vilniuje.
Paaiškėjo turtingiausi ir skurdžiausi politikai
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų turto deklaracijas už 2024 metus, paaiškėjo mūsų turtingiausieji. Štai vienas verslininkas, glaudžiai susijęs su valstybės pareigūne, deklaravo net 141,8 mln. eurų turto. Tai – Audrius Zakas, Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis, kurio didžiąją dalį turto sudarė įmonių akcijos.
Toliau rikiavosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 32,8 mln. eurų bei klaipėdietis tarybos narys Vidmantas Dambrauskas – 16,6 mln. eurų. Net ir kai kurie nacionaliniai politikai, kaip Seimo narys Dainoras Bradauskas ar Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, deklaravo milijoninius turtus – atitinkamai 3,4 mln. ir 2,3 mln. eurų.
Tačiau ne visi šalies vadovai turtais galėjo lygiuotis į šiuos lyderius – kai kurių piniginės buvo gerokai liesesnės. Skurdžiausiu Vyriausybės nariu laikytas aplinkos ministras Povilas Poderskis, kuris nurodė turintis vos 2 tūkst. eurų santaupų ir jokio kito turto.
