R. J. Jankūnas siekia, kad gyventojams būtų kompensuojamos pandemijos metu gautos baudos
Lietuvoje kilusi iniciatyva grąžinti per COVID-19 pandemiją sumokėtas baudas už karantino ribojimų nesilaikymą atsimušė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) sieną. Komitetas, remdamasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, nusprendė, kad toks siūlymas esą prieštarauja Konstitucijai[1].
Prieš kurį laiką Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, atstovaujantis Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, įregistravo Geros valios kompensacijų už paskirtas ir sumokėtas administracines baudas dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymo įstatymo projektą. Jis siūlo grąžinti baudas, sumokėtas už karantino pažeidimus nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., įskaitant nesilaikymą taisyklių dėl kaukių dėvėjimo ar judėjimo ribojimų[2].
Anot jo, tai būtų „vienkartinio pobūdžio sprendimas, kuris nekuria teisinio precedento pažeidimų toleravimui, bet tarnauja pilietiniam dialogui stiprinti“. Projekte pabrėžiama, kad „šio įstatymo pagrindu skiriamos kompensacijos yra išskirtinė valstybės geros valios išraiška ir negali būti laikoma žalos ar neteisėtų veiksmų pripažinimu“.
Politikai nutarė, kad per COVID-19 pandemiją gautų baudų grąžinimas būtų antikonstitucinis
Tačiau TTK, remdamasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, trečiadienį nusprendė, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Aštuoni komiteto nariai pritarė nuomonei, kad toks reguliavimas pažeistų teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą. Be to, buvo teigiama, kad kompensacijos, mokamos iš 2026 m. valstybės ar savivaldybių biudžetų, esą pažeistų atsakingo valdymo principą, reikalaujantį racionaliai naudoti valstybės lėšas.
Seimo teisininkai pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas (KT) nėra konstatavęs pandemijos valdymo priemonių prieštaravimo Konstitucijai. „Projektu nustačius tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, kuriems buvo paskirtos baudos, ir kurie šias baudas sumokėjo, būtų kompensuojamos šių baudų dydžio „išlaidos“, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas akivaizdžiai būtų pažeistas, nebūtų pasiekti ir administracinių nuobaudų tikslai,“ – komiteto posėdyje sakė Teisės departamento atstovė.
Vienintelis nepritaręs TTK narys buvo Ignas Vėgėlė, teigiantis, kad „šitas projektas neturi nieko bendro su prieštaravimu Konstitucijai“. Jis atkreipė dėmesį, kad kelios šalys jau priėmė teisės aktus, atleidžiančius gyventojus nuo atsakomybės už karantino pažeidimus ir grąžinančius sumokėtas baudas.
Galimybių pasas ir kiti reikalavimai smarkiai varžė gyventojų teises, tačiau neprieštarauja Konstitucijai
Kritikai pabrėžia, kad pandemijos metu taikyti ribojimai, tokie kaip galimybių pasas, smarkiai apribojo žmonių teises ir laisves. Tačiau dar 2023 metais Konstitucinis Teismas paskelbė, kad galimybių pasas, galiojęs nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. vasario, esą neprieštaravo Konstitucijai.
„Pagal tuo metu turėtus mokslinius duomenis, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog pasiskiepijusių, persirgusių ar turinčių neigiamą testo rezultatą asmenų, ir šių kriterijų neatitikusiųjų galimybės užsikrėsti COVID-19 liga buvo nevienodos – atitikę šiuos kriterijus tuo metu galėjo būti laikomi keliančiais mažesnę riziką užsikrėsti šia liga ar ją platinti,“ – teigė KT pirmininkas Gintaras Goda[3].
Tačiau galimybių pasas tapo prieštaringu įrankiu, kuris iš esmės atribojo dalį visuomenės nuo viešojo gyvenimo ar net galimybės dirbti. Neturintys galimybių paso negalėjo patekti į prekybos centrus, kavines, kultūros ar sporto renginius, o testai, reikalingi pasui gauti ar netgi tiesiog dirbti, po kurio laiko buvo atliekami tik gyventojų lėšomis.
Tai privertė daugelį žmonių, nenorėjusių skiepytis, jaustis diskriminuojamais arba priverstinai rinktis vakcinaciją, kad išvengtų baudų ar socialinės atskirties. O kiti rinkosi sunkesnį kelią, t. y., mokėti baudas.
