JAV stabdo smūgius Iranui mainais į Hormūzo sąsiaurio atvėrimą ir dvi savaites deryboms
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad sustabdo bombardavimą ir karines operacijas prieš Iraną dviejų savaičių laikotarpiui. Sprendimas priimtas po skubių pokalbių su Pakistano premjeru Shehbazu Sharifu ir kariuomenės vadu Asimu Muniru. Būtent Pakistanas paragino atidėti planuotą smūgį ir pasiūlė laikinas paliaubas.
D. Trumpas aiškiai įvardijo pagrindinę sąlygą. Iranas turi „visiškai, nedelsiant ir saugiai“ atverti Hormūzo sąsiaurį. Tai kritinis pasaulio energetikos maršrutas, per kurį paprastai juda apie penktadalis visos naftos.[1]
„Sutinku dviem savaitėms sustabdyti Irano bombardavimą ir puolimą. Tai bus abipusės paliaubos! Taip nusprendžiau todėl, kad jau pasiekėme ir viršijome visus karinius tikslus, be to, esame labai pažengę derybose dėl galutinio susitarimo dėl ilgalaikės taikos su Iranu ir taikos Artimuosiuose Rytuose“, – pareiškė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad JAV jau pasiekė ir viršijo visus karinius tikslus, todėl atsirado erdvės diplomatijai.
Iranas šias sąlygas priėmė. Šalies užsienio reikalų ministras patvirtino, kad laivų judėjimas per sąsiaurį bus leidžiamas, tačiau koordinuojamas su Irano ginkluotosiomis pajėgomis. Tai rodo, kad sąsiauris bus atvertas, bet išliks Irano kontrolėje.
Irano 10 punktų planas tapo susitarimo pagrindu, abi pusės skelbia pergalę
Svarbiausia šio susitarimo dalis – Irano pateiktas 10 punktų planas. D. Trumpas patvirtino, kad JAV jį vertina kaip „veikiantį pagrindą deryboms“. Pasak jo, dauguma ankstesnių nesutarimų jau yra suderinti.
Iranas savo ruožtu aiškiai išdėsto, ko siekia. Plane numatyta nutraukti atakas prieš Iraną ir jo sąjungininkus, išvesti JAV pajėgas iš regiono, panaikinti sankcijas ir išlaisvinti įšaldytas lėšas. Taip pat kalbama apie kompensacijas Iranui ir jo teisės į branduolinį sodrinimą pripažinimą.[2]
Didelė reikšmė skiriama Hormūzo sąsiauriui. Iranas siekia išlaikyti jo kontrolę ir reguliuoti laivybą per savo karines pajėgas. Tai suteiktų Teheranui tiek ekonominį, tiek geopolitinį svertą.
Abi pusės šį susitarimą pristato kaip pergalę. D. Trumpas kalba apie „visišką ir absoliučią pergalę“, o Iranas tvirtina privertęs JAV priimti jo planą kaip derybų pagrindą. Nepaisant skirtingų interpretacijų, faktas aiškus – abi pusės sustabdė karinius veiksmus ir pereina prie derybų.
Irano valstybinė žiniasklaida paviešino 10 punktų planą, kuris, kaip teigiama, buvo perduotas JAV per Pakistano tarpininkus:
- visų pirminių ir antrinių sankcijų panaikinimas
- įšaldytų Irano lėšų atblokavimas
- JAV karinių pajėgų pasitraukimas iš Artimųjų Rytų
- visų atakų prieš Iraną ir jo sąjungininkus nutraukimas
- Irano kontrolės išlaikymas Hormūzo sąsiauryje
- susitarimo įtvirtinimas JT Saugumo Tarybos rezoliucija
- Irano teisės į branduolinį sodrinimą pripažinimas (minima farsi versijoje).
Pakistanas suvaidino tarpininko vaidmenį, Kinija paskutinę minutę pastūmėjo Iraną prie susitarimo
Diplomatinis proveržis įvyko neatsitiktinai. Pagrindiniu tarpininku tapo Pakistanas, kuris aktyviai dirbo su abiem pusėmis. Šalies premjeras pasiūlė dviejų savaičių paliaubas kaip būdą pereiti nuo karo prie diplomatijos.
Pakistanas taip pat pakvietė JAV ir Iraną į tiesiogines derybas Islamabade. Susitikimas planuojamas artimiausiu metu. Tikimasi, kad būtent ten bus sprendžiami likę klausimai ir mėginama pasiekti galutinį susitarimą.
Lemiamas postūmis, kaip nurodo šaltiniai, atėjo iš Kinijos. Pekinas paskutinę minutę paragino Iraną „parodyti lankstumą“. Kinija jau anksčiau veikė kaip tarpininkė regione, tačiau šį kartą jos vaidmuo buvo ypač svarbus.
Iraną taip pat spaudė vidaus situacija. Pareigūnai pripažįsta, kad auganti ekonominė žala ir infrastruktūros griovimas vertė ieškoti išeities. Karas pradėjo turėti per didelę kainą.[3]
Po paliaubų paskelbimo – šventės regione ir įtampa dėl realaus susitarimo įgyvendinimo
Paliaubų paskelbimas iš karto sukėlė reakcijas regione. Bagdade žmonės išėjo į gatves švęsti, matydami tai kaip galimą karo pabaigos pradžią. Irakas buvo tiesiogiai įtrauktas į konfliktą, todėl paliaubos čia sutiktos su palengvėjimu.
Irane nuotaikos sudėtingesnės. Dalies visuomenės reakcija skeptiška, tačiau valdžia skelbia apie pasiektus tikslus ir pergalę. Tuo pačiu akcentuojama, kad kariuomenė išlieka pasirengusi reaguoti į bet kokį pažeidimą.
Tuo metu Izraelis taip pat prisijungė prie paliaubų ir sutiko sustabdyti bombardavimo kampaniją. Vis dėlto kai kurios zonos, pavyzdžiui, Libanas, gali likti už susitarimo ribų. Tai kelia klausimų dėl paliaubų apimties.
Nepaisant susitarimo, įtampa niekur nedingo. Po paskelbimo regione fiksuoti raketų ir dronų išpuoliai, o tai rodo, kad paliaubų įgyvendinimas gali būti sudėtingas. Artimiausios dvi savaitės parodys, ar tai tik trumpa pauzė, ar realus kelias į ilgalaikę taiką.
