JAV prezidentas kalba apie greitą karo pabaigą ir svarbių karinių tikslų Irane įgyvendinimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu gali baigtis „labai greitai“, tačiau atsisakė įvardyti konkrečią datą, kada tai galėtų įvykti. Pasak jo, JAV ir Izraelio vykdomos karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose jau pasiekė reikšmingų rezultatų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad konfliktas nesibaigs tol, kol nebus pasiekti visi kariniai tikslai.
Kalbėdamas Respublikonų partijos įstatymų leidėjams savo golfo klube netoli Majamio, Trumpas tvirtino, kad operacijos regione vyksta sėkmingiau nei planuota. Jo teigimu, JAV karinės pajėgos jau sunaikino didelę dalį Irano karinių pajėgumų, įskaitant oro gynybos sistemas ir ryšių infrastruktūrą. Prezidentas taip pat pareiškė, kad Iranas nebegali veikti kaip anksčiau.
„Mes padarėme nedidelę išvyką į Artimuosius Rytus, kad atsikratytume tam tikro blogio. Ir manau, kad pamatysite – tai bus trumpalaikė išvyka“, – sakė D. Trumpas.
Įtampa auga dėl naftos tiekimo ir strateginio Hormūzo sąsiaurio
JAV prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali smarkiai paaštrėti, jei Iranas bandytų sutrikdyti pasaulinį naftos tiekimą. Ypač svarbus šiuo atveju yra Hormūzo sąsiauris – viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų. Per šį jūrų kelią transportuojama apie penktadalis visos pasaulio naftos.
Socialiniame tinkle „Truth Social“ Trumpas parašė, kad bet kokie bandymai blokuoti naftos srautus sulauks itin griežto atsako. „Jei Iranas padarys ką nors, kas sustabdys naftos srautą per Hormūzo sąsiaurį, Jungtinės Amerikos Valstijos smogs 20 kartų stipriau, nei iki šiol“, – teigė jis.
Į prezidento komentarus netruko sureaguoti ir Irano pareigūnai. Revoliucinės gvardijos atstovas Ali Mohammadas Naini pareiškė, kad būtent Iranas nuspręs, kada karas baigsis. Tuo metu analitikai pažymi, kad konfliktas jau daro didelę įtaką pasaulio energetikos rinkoms ir kelia įtampą finansų rinkose.
Konfliktas plečiasi regione, o politinė įtampa paliečia ir Europos sąjungininkus
Kariniai veiksmai Irane tęsiasi jau daugiau nei savaitę. Pranešama apie intensyvius smūgius Teherane ir kituose miestuose, taip pat apie Izraelio atakas prieš karinius objektus Isfahane. Tuo pat metu Iranas atsako raketų ir dronų atakomis prieš Izraelį ir kai kurias Persijos įlankos šalis.
JAV senatorius Lindsey Grahamas šio konflikto kontekste taip pat sukėlė diplomatinę įtampą Europoje. Interviu metu jis kritikavo Ispanijos sprendimą neleisti naudoti JAV karinių bazių operacijoms prieš Iraną ir paragino Vašingtoną svarstyti jų perkėlimą.
„Šį vakarą raginu prezidentą Trumpą perkelti visas mūsų bazes iš Ispanijos. Noriu, kad mūsų oro bazės būtų šalyje, kuri leis jomis naudotis“, – sakė senatorius.
Pasak jo, JAV neturėtų laikyti strateginės karinės infrastruktūros valstybėse, kurios nenori prisidėti prie operacijų, kurias Vašingtonas laiko svarbiomis tarptautiniam saugumui. Tokie pareiškimai rodo, kad konfliktas su Iranu jau daro įtaką ne tik Artimųjų Rytų regionui, bet ir transatlantiniams santykiams.
Naujausi duomenys rodo, kad karas jau pareikalavo daugiau nei tūkstančio gyvybių Irane, o raketų atakos Izraelyje nusinešė mažiausiai vienuolikos žmonių gyvybes. Konfliktui tęsiantis, pasaulio lyderiai vis dažniau svarsto, ar Artimuosiuose Rytuose prasidėję kariniai veiksmai gali peraugti į platesnę geopolitinę krizę.
