Donaldas Trumpas tikina, kad padėtų ginti Lenkiją ir Baltijos valstybes, jei Rusija pultų toliau
Sekmadienį, prieš išvykdamas į Charlie Kirk atminimo ceremoniją Arizonoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Donald Trump pareiškė, kad padėtų apginti Lenkiją ir Baltijos valstybes, jeigu Rusija toliau didintų eskalaciją. Atsakydamas į Italijos naujienų agentūros „ANSA“ žurnalisto klausimą, ar JAV ateitų į pagalbą savo NATO sąjungininkėms prie Rusijos sienos, D. Trump pasakė: „Taip, padėčiau, padėčiau.“
Šis atsakymas nuskambėjo padažnėjus pranešimams apie Rusijos provokacijas Europoje ir didėjant NATO spaudimui dėl ryžtingesnio atsako. D. Trumpas taip pat, paklaustas apie konkrečiai Estijos oro erdvės pažeidimą, pridūrė: „Mums tai nepatinka“, o diena anksčiau į panašų klausimą teigė negalįs atsakyti, nes dar nebuvo supažindintas su situacija.
Mėnesio pradžioje per susitikimą su ką tik išrinktu Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu jis patikino, kad JAV nesirengia mažinti karių skaičiaus Lenkijoje ir, jei Varšuva paprašytų, galėtų jį didinti. Tuo pat metu Vašingtonas pranešė apie mokymų programų sąjungininkams rytiniame flange apkarpymą ir kai kurių ginkluotės sistemų pardavimų sustabdymą dėl nepakankamų atsargų, kas regiono sostinėse vertinama kaip papildomas neapibrėžtumo veiksnys.
NATO rytiniame flange fiksuojami oro erdvės pažeidimai kelia spaudimą sąjungai
Per mažiau nei dvi savaites užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai trijose NATO rytinio flango valstybėse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Estijoje, paskatino naują diskusijų bangą dėl atgrasymo ir įsipareigojimų vykdymo. Lenkijoje, kaip pranešta, į šalies oro erdvę įskrido daugiau kaip 20 Rusijos dronų, dalis jų buvo numušti.
Estijoje trys Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai 12 minučių pažeidė Estijos oro erdvę, iki kol buvo palydėti iš jos sąjungininkų naikintuvų, vykdančių oro policijos misiją. Dėl šių incidentų Estija ir Lenkija kreipėsi į sąjungininkes pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, o Varšuva taip pat inicijavo skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį po Rusijos įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
Estijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį vakare paskelbė, kad „rugsėjo 22 dieną, reaguojant į įžūlų Estijos oro erdvės pažeidimą praėjusį penktadienį, bus sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis“. Šie sprendimai žymi didėjantį regiono sąmoningumą, kad situacija plečiasi už Ukrainos fronto linijos ribų ir reikalauja koordinuoto, aiškaus bei nedviprasmiško atsako.
Regiono lyderiai ragina leisti numušti oro erdvę pažeidžiančius orlaivius
Kelių šalių vadovai ir ministrai pastarosiomis dienomis paragino NATO pereiti prie griežtesnių atsakomųjų veiksmų Rusijos provokacijų akivaizdoje, įskaitant ir orlaivių numušimą, jei šie pažeidžia Aljanso sieną. Čekijos prezidentas Petr Pavel pareiškė: „Turime reaguoti tinkamai, įskaitant ir galimą rusiškų orlaivių numušimą“, pridurdamas: „Kas per pastarąsias dienas įvyko Lenkijoje ir Estijoje, o kas Ukrainoje vyksta jau ketverius metus, liečia mus visus. Jeigu nebūsime vieningi, anksčiau ar vėliau tai nutiks ir mums.“
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė socialiniame tinkle „X“ taip pat užsiminė apie poreikį numušti Rusijos dronus, pabrėždama: „Trys rusiški naikintuvai virš Talino yra dar vienas kietas įrodymas, kad ‘Eastern Sentry’ jau seniai pribrendo. NATO siena šiaurės rytuose bandoma dėl priežasties, turime kalbėti rimtai. P. S. Turkija prieš 10 metų parodė pavyzdį, verta pagalvoti.“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski, reaguodamas į naujausią Estijos oro erdvės pažeidimą, sekmadienį Podkarpatės vaivadijoje, Boguchwaloje, pareiškė: „NATO turi reaguoti labai ryžtingai ir nedviprasmiškai į Rusijos provokacijas.“
Šie pasisakymai dera su sąjungininkių teisine ir politine laikysena, pagal kurią oro erdvės neliečiamumas, kai jis realiai pažeidžiamas ar testuojamas, turi būti ginamas ne vien diplomatinėmis notomis, bet ir praktinėmis, iš anksto suderintomis priemonėmis. D. Trump palaikymas čia tampa ne tik politiniu signalu, bet ir svarbiu atgrasymo elementu, kurio veiksmingumas priklausys nuo bendrų NATO sprendimų, tiekimo grandinių, mokymų bei realių pajėgumų parengties.
