JAV administracija teigia, kad programa padės vaikams nuo gimimo kaupti turtą
JAV iždo departamentas ir Baltieji rūmai pristato naują finansinę programą „Trump Accounts“, kuri, pasak administracijos, turėtų padėti vaikams jau nuo gimimo turėti realų finansinį pagrindą ateičiai.
Pagrindinė idėja paprasta: kiekvienam JAV piliečiui, gimusiam nustatytu laikotarpiu, valstybė skirtų 1 000 dolerių, jei tėvai atidarytų specialią sąskaitą vaiko vardu. Šie pinigai nebūtų išmokami grynaisiais ir negalėtų būti naudojami kasdienėms reikmėms.
Jie būtų automatiškai investuojami akcijų rinkoje per privačias finansų įmones, daugiausia į JAV bendrovių indeksų fondus. Administracijos teigimu, taip vaikas per laiką galėtų sukaupti žymiai didesnę sumą nei pradinė įmoka.[1]
Prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad ši programa skirta tam, jog vaikai paveldėtų ne skolas, o turtą. Jo teigimu, tai yra būdas suteikti jaunajai kartai „tikrą nuosavybę“, o ne vien socialines išmokas ar pažadus. Jis taip pat ragino darbdavius savanoriškai prisidėti prie šių sąskaitų kaip papildomos naudos darbuotojų vaikams.
Kaip veikia „Trump Accounts“ ir kas gali gauti 1 000 dolerių
1 000 dolerių pradinė valstybės įmoka būtų skiriama kūdikiams, gimusiems nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2028 m. pabaigos. Vaikas turi būti JAV pilietis ir turėti socialinio draudimo numerį. Tėvų imigracinis statusas šiuo atveju nėra svarbus – svarbiausia, kad vaikas atitiktų nustatytas sąlygas.
Atidarius sąskaitą, tėvai galėtų ją papildyti savo lėšomis. Kasmet būtų leidžiama įnešti iki 2 500 dolerių, o bendra metinė riba – 5 000 dolerių. Prie sąskaitos galėtų prisidėti ir darbdaviai, giminaičiai ar privatūs rėmėjai. Valstybinių institucijų ar labdaros organizacijų įnašai nebūtų skaičiuojami į šią ribą.
Svarbu tai, kad pinigai būtų „užrakinti“ iki vaiko pilnametystės. Išimti juos būtų galima tik sulaukus 18 metų ir tik tam tikriems tikslams – pavyzdžiui, studijoms, verslo pradžiai ar pirmajam būstui. Nors sąskaita turi mokestinių lengvatų, pinigų išėmimas ateityje vis tiek būtų apmokestinamas.
Verslo parama didelė, tačiau lieka klausimas, kam ši sistema naudingiausia
Programą aktyviai palaiko stambus verslas ir turtingi investuotojai. Milijardieriai Michaelas ir Susan Dell paskelbė apie kelių milijardų dolerių paramą vaikams iš mažesnes pajamas gaunančių rajonų.
Investuotojas Ray Dalio taip pat pažadėjo papildomas įmokas vaikams Konektikuto valstijoje. Taip pat prisideda ir popkultūros atstovai: iniciatyvą viešai palaiko ir reperė Nicki Minaj.
Prie iniciatyvos jungiasi ir didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Uber“, „Intel“, „IBM“ ar „Nvidia“. JAV iždas skatina verslą dalyvauti vadinamajame „50 valstijų iššūkyje“, kuriuo siekiama, kad privatūs pinigai papildytų valstybės įnašą.[2]
Mokėjimų bendrovė „Visa“ paskelbė, kad planuoja leisti savo kortelių turėtojams pervesti kreditinių kortelių atlygį ar cashback į „Trump Accounts“, taip suteikdama dar vieną būdą, kaip šeimos galėtų papildyti vaikų investicines sąskaitas.
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą gali gauti tos šeimos, kurios turi galimybių reguliariai papildyti sąskaitas. Šeimos, kurios gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, greičiausiai apsiribos tik valstybės skiriamu 1 000 dolerių įnašu.
Todėl kol kas lieka atviras klausimas, ar ši sistema padės sumažinti finansinę nelygybę, ar priešingai – dar labiau išryškins skirtumus tarp skirtingų šeimų.
Programa primena Lietuvoje veikiančią antros pakopos pensijų sistemą
Pagal veikimo principą „Trump Accounts“ daug kuo primena Lietuvoje gerai žinomą antros pakopos pensijų kaupimą. Kaip ir Lietuvoje, pinigai nėra laikomi grynaisiais – jie investuojami finansų rinkose per privačius fondus, o pats žmogus jų laisvai pasiekti negali iki nustatyto amžiaus.
Abiem atvejais valstybė įdeda pradinį impulsą: Lietuvoje tai daroma per valstybės prisidėjimą prie pensijų kaupimo, o JAV – per vienkartinę 1 000 dolerių įmoką gimus vaikui. Toliau viskas priklauso nuo to, ar pats žmogus (ar jo šeima) turi galimybių papildomai kaupti. Kas gali daugiau – tas ir sukaupia daugiau.
Panašumų yra ir rizikos klausimu. Kaip ir antroje pensijų pakopoje Lietuvoje, pinigai investuojami rinkoje, todėl jų vertė gali kilti, bet gali ir svyruoti. Garantijų, kad sukaupta suma bus tokia, kokios tikimasi, nėra – rezultatas priklauso nuo rinkų ir ilgo laikotarpio.
Skirtumas tas, kad JAV atveju kaupimas pradedamas nuo gimimo ir skirtas ne pensijai, o „startui gyvenime“ – studijoms, būstui ar verslui. Tačiau pats principas labai panašus: valstybė skatina žmones kaupti per investicinius fondus, o galutinė nauda labiausiai priklauso nuo to, kiek pats žmogus gali įnešti papildomai.
