Tris paras be elektros – ir tik tada teisė į kompensaciją? ESO vadovas prabilo apie pokyčius

Po audros – milijoninės išmokos: kas gaus pinigus ir nuo ko priklausys jų dydis?

Rugpjūčio audra be elektros paliko šimtus tūkstančių gyventojų, o dabar daliai jų priklauso kompensacijos. ESO ruošiasi išmokėti daugiau nei 5 mln. eurų, tačiau pinigai bus paskirstyti nevienodai. Vieniems jie bus pervesti automatiškai, kitiems teks pateikti papildomus duomenis.

Kompensacijų sulauks daugiau kaip 70 tūkst. vartotojų. ESO vadovas Audrius Ruseckas paaiškino, nuo ko priklausys išmokų dydžiai, kada bus pervesti pinigai ir kodėl siūlymas kompensacijas mokėti jau po 24 valandų be elektros jam atrodo per ankstyvas.

Daugiau nei 70 tūkst. vartotojų sulauks pranešimų

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus, kuriems priklauso kompensacijos už rugpjūčio audros metu viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Pranešimuose bus nurodytos konkrečios vartotojams apskaičiuotos sumos.

„Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos. Mes paskelbėme pranešimą apie tas sumas“, – žurnalistams sakė ESO vadovas A. Ruseckas.

Pasak jo, bendra kompensacijų suma viršys 5 mln. eurų, o jas gaus daugiau kaip 70 tūkst. buitinių ir verslo vartotojų. Vis dėlto konkrečios vidutinės išmokos jis neįvardijo, pabrėždamas, kad skirtingų klientų situacijos labai nevienodos.

Kompensacijos priklauso tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per nustatytą terminą. Jos apskaičiuojamos automatiškai, todėl gyventojams nereikia atskirai teikti prašymo, kad būtų nustatyta jiems priklausanti suma.

Vieniems pinigai įkris automatiškai, kiti turės pateikti duomenis

Kompensacijų išmokėjimo tvarka priklausys nuo to, ar ESO turi kliento banko sąskaitos informaciją. Jeigu duomenys bendrovei žinomi, papildomų veiksmų nereikės – priklausanti suma bus pervesta automatiškai.

Tuo metu klientai, kurių banko sąskaitų duomenų ESO neturi, sulauks prašymo pateikti mokėjimui reikalingą informaciją. Bendrovė įsipareigoja tokiu atveju kompensaciją pervesti per tris darbo dienas nuo duomenų gavimo.

„Vienai grupei klientų, kurių sąskaitas žinome, išmokame automatiškai. Kitų, kurių duomenų neturime, tuo pačiu pranešimu paprašome juos pateikti ir įsipareigojame per tris darbo dienas atlikti mokėjimus“, – aiškino A. Ruseckas.

ESO vadovas taip pat patikino, kad kilus klausimų dėl apskaičiuotos kompensacijos dydžio ar kitų neaiškumų klientai galės kreiptis tiesiogiai į bendrovę.

Kiek pinigų gaus gyventojai?

Vieno visiems taikomo kompensacijos dydžio nėra. Pasak ESO vadovo, išmoka priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių – kiek laiko buvo nutrūkęs elektros tiekimas ir kokios yra vartotojo elektros energijos vartojimo apimtys.

Dėl šios priežasties verslo klientams apskaičiuotos kompensacijos paprastai bus didesnės nei buitiniams vartotojams. Bendrovė kol kas neįvardija, kokios sumos vidutiniškai pasieks gyventojus.

„Nenorėčiau sukelti lūkesčių dėl vidutinių kompensacijų sumų, nes tai būtų visiškai vidutinė „palatos temperatūra““, – teigė A. Ruseckas.

Svarbu tai, kad šios kompensacijos nepriklauso nuo tiesioginių nuostolių, kuriuos vartotojas galėjo patirti dėl nutrūkusio elektros tiekimo, atlyginimo. Jos mokamos būtent už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą, o tiesioginių nuostolių atlyginimas yra atskiras klausimas.

Paklaustas, kodėl išmokų procesas užtruko beveik du mėnesius, ESO vadovas tikino, kad bendrovė nepažeidė nustatytų terminų.

„Nesakyčiau, kad jis ilgai užtruko. Mes laikomės visų nustatytų terminų“, – sakė jis.

Kompensacijas siūloma mokėti jau po 24 valandų

Kol ESO ruošiasi išmokėti milijonus eurų už rugpjūčio audros padarinius, Seime svarstomas siūlymas gerokai sutrumpinti elektros tiekimo atkūrimo terminą, po kurio vartotojams priklausytų kompensacija.

Siūloma dabartinę 72 valandų ribą sumažinti iki 24 valandų. Tai reikštų, kad kompensacijos galėtų priklausyti gerokai anksčiau, jeigu elektros tiekimo nepavyktų atkurti per parą.

ESO vadovas tokią kryptį vertina palankiai, tačiau abejoja, ar pokyčius reikėtų įgyvendinti jau dabar. Pasak jo, pirmiausia būtina stiprinti elektros tinklų atsparumą audroms ir kitoms stichijoms.

Vienas svarbiausių darbų – oro elektros linijų keitimas požeminiais kabeliais. Tokia infrastruktūra būtų mažiau pažeidžiama stipraus vėjo ar griūvančių medžių, tačiau jai įrengti reikia didelių investicijų.

„Kryptis yra teisinga. Ar laikas yra geras, ar dabar tinkamas metas? Turbūt ne. Labiau vertėtų kalbėti apie tai po 2030 metų“, – pažymėjo A. Ruseckas.

Jis priminė, kad Vyriausybės plane numatytos tinklų kabeliavimo ir kitos priemonės, kurios turėtų padėti trumpinti elektros tiekimo atkūrimo laiką. Todėl, ESO vadovo nuomone, griežtesnį 24 valandų terminą tikslingiau svarstyti įgyvendinus suplanuotus infrastruktūros pokyčius.

Audra be elektros paliko šimtus tūkstančių klientų

Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra padarė didelę žalą elektros tinklams. Sutrikimų piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tinkle užfiksuota daugiau nei 11 tūkst. pažeidimų.

Elektros tiekimui atkurti prireikė didelių pajėgų. ESO brigadoms talkino ne tik Lietuvos specialistai – į pagalbą atvyko ir komandos iš Latvijos bei Lenkijos.

Dabar daugiau kaip 70 tūkst. vartotojų sulauks kompensacijų už tai, kad elektros tiekimo atkūrimas užtruko ilgiau, nei leidžia nustatyti terminai. Tačiau diskusija dėl ateities taisyklių dar nesibaigė: svarbiausias klausimas – ar po kitos didelės audros gyventojams ir vėl teks laukti iki trijų parų, kol atsiras teisė į kompensaciją?