Premijos be prezidento: kultūros ceremonija keliasi iš Prezidentūros
Šiemet Prezidentūroje nevyks prestižinė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremonija – ji bus perkelta į Sapiegų rūmus Vilniuje, o apdovanojimus įteiks ne prezidentas. Sprendimas priimtas po to, kai kultūros bendruomenė kritikavo valdžią ir prezidentą.
Gitanas Nausėda teigia, kad pokytis nėra reikšmingas, nes premijos esą ir anksčiau nebūdavo teikiamos Prezidentūroje, o svarbiausia – siekiama išvengti nepatogumų ir nejaukumo. Tačiau archyviniai duomenys rodo, kad nuo 1994 metų premijas beveik visada įteikdavo prezidentas, o ceremonijos perkėlimas į Prezidentūrą įvyko tik 2001 metais[1].
Iki tol apdovanojimai vyko Vilniaus rotušėje ar Nacionalinėje filharmonijoje, o vienintelė išimtis buvo 1997 m., kai prezidentą pavadavo premjeras. Ryškiausias skandalas premijų istorijoje įvyko 2004 m., kai dėl Rolandui Paksui gresiančios apkaltos ceremonija buvo perkelta į Operos ir baleto teatrą, o dalis laureatų atsisakė priimti apdovanojimus iš prezidento rankų.
Sprendimas priimtas dėl kultūrininkų protestų?
Dabartinis sprendimas priimtas platesniame politiniame ir kultūriniame kontekste. Rudenį kilo protestai, kai kultūros ministro postas atiteko partijai „Nemuno aušra“, o kritikos sulaukė ir prezidentas. Dalis kultūros ir meno atstovų palaikė protestus prieš skubius LRT įstatymo pakeitimus, matydami juose grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija sprendimą atsieti ceremoniją nuo Prezidentūros vadina sąmoningu ir „vertybiškai pagrįstu“, teigdama, kad taip siekiama atliepti šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, pabrėžti meno autonomiją ir kultūros vaidmenį demokratijoje. Premijų nuostatai nenumato konkrečios vietos ar asmens, kuris privalėtų jas įteikti, tik datą – Vasario 16-ąją. Menotyrininkė Agnė Narušytė pažymi, kad toks sprendimas padeda išvengti laureatų įtraukimo į politines dilemas.
Nepaisant pokyčių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos išlieka svarbiausiu valstybiniu apdovanojimu kultūros ir meno srityje, teikiamu kartą gyvenime Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Ginčas dėl ceremonijos vietos atskleidė ne tik skirtingas istorijos interpretacijas, bet ir gilesnę įtampą tarp kultūros lauko ir politinės valdžios. Sprendimas perkelti premijų teikimą tapo simboliniu gestu, kuris, pasak vienų, rodo vertybinę laikyseną, o pasak kitų – nutraukia ilgametę valstybės tradiciją.
G. Nausėda asmeninių nuoskaudų neturi
Tuo tarpu Jo Ekscelencija teigia, kad šiemet Nacionalinių kultūros ir meno premijų ceremonijos perkėlimas iš Prezidentūros į Sapiegų rūmus jam nesukelia jokio asmeninio nusivylimo. Jo nuomone, svarbiausia, kad laureatai jaustųsi patogiai, galėtų tinkamai priimti apdovanojimus ir jaustųsi įvertinti už savo indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną[2].
Nausėda atkreipia dėmesį, kad premijos išlieka itin svarbios, o jų ceremonijos vieta – tik formalumas. Pasak prezidento, šios premijos įvertina ne tik konkretų kūrinį, bet ir ilgametį kūrėjo darbą bei indėlį į kultūros gyvenimą.
Prezidentas akcentuoja, kad sprendimas pakeisti ceremonijos vietą neturėtų būti vertinamas kaip asmeninė nuoskauda ar konfliktas su kultūros bendruomene – jo tikslas yra išlaikyti šventės dignitetą ir pagerbti laureatus.
