LGBTQ+ tėvų išbraukimas iš vaikų gimimo liudijimų – šiuolaikinė tendencija
Italija yra viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, kurios piliečiai turi teisę laisvai priimti sprendimus dėl lytinių santykių.
Su šiuo šūkiu „startuoja“ 33 vaikų, gimusių tos pačios lyties poroms apvaisinus donorui, gimimo liudijimų teisėtumas, kurį mėgina užginčyti Italijos Paduvos miesto prokurorė, be kita ko, siekdama išbraukti „negiminingomis“ laikomų motinų vardus[1]. Vėlgi, minėta iniciatyva yra viena iš karštligiškiausių per pastaruosius šešis mėnesius Italijoje, siekiant panaikinti vaikų, pradėtų naudojant reprodukcines technologijas užsienyje, gimimo liudijimus, ypač bylose, susijusiose su vaivorykštinėmis šeimomis.
Viena garsiausių bylų nuskambėjo Milane, – pastarojoje buvo panaikintas užsienyje surogatinės motinystės būdu dviem vyrams gimusio vaiko gimimo liudijimas, tokiu būdu veiksmus nukreipiant prieš vaivorykštines šeimas[2]. Šiam sprendimui leidimas duotas dar sausio mėnesį, vidaus reikalų ministrui išleidus aplinkraštį, kuriuo visiems Italijos merams buvo nurodyta automatiškai neregistruoti užsienyje pagalbinio apvaisinimo būdu gimusių ar pradėtų vaikų gimimo.
Aplinkraštyje buvo cituojama Italijos teismo byla, kurioje 2022 m. gruodžio 30 d. nuspręsta, jog gėjų poros, kuri užsienyje pastojo naudodamasi surogatine motina, vaiko gimimo liudijimas neturėtų būti automatiškai pripažįstamas ir perrašomas Italijoje. Vis dėlto, nors teismo byla ir aplinkraštis buvo susiję su surogatine motinyste – praktika, kuri Italijoje yra neteisėta tiek heteroseksualioms, tiek tos pačios lyties poroms bei vienišiems asmenims – tai įteisinančios savivaldybės konkrečiai nusitaikė į vaivorykštines šeimas, įskaitant tas, kurios nesinaudoja surogatine motinyste. Ir tai dar ne viskas.
Griebiant jautį už ragų – per vis ilgį, balandžio mėnesį šis modelis dar aktyviau pradėtas taikyti tos pačios lyties poroms, susilaukusioms kūdikio užsienyje apvaisinus donorui.
Manevrui „vadovavo“ Italijos įstatymai, kuriuose nurodyta, kad apvaisinimas donoro pagalba yra teisėtas tik heteroseksualioms poroms, ir kad neva neturėtume „kreipti dėmesio“ į tos pačios lyties tėvams gimusių vaikų gimimo liudijimus; tai – tik neturinčios reikšmės „detalės“.
Akivaizdus tokio požiūrio pavyzdys – Milano mero iniciatyva balandžio mėn. anuliuotas vieno vaiko, gimusio dviem motinoms, gimimo liudijimas Bergamo mieste.

Kentės vaikai
Gimimo liudijimų metimas į šiukšlių dėžę rodo stiprėjančią ir nerimą keliančią tendenciją. Įdomiausia tai, kad prokuroras užginčijo dar daugiau gimimo liudijimų teisėtumą. Tai pasireiškė net ir 2017 m. – praėjus metams po to, kai Italijoje buvo įteisintos tos pačios lyties porų civilinės sąjungos.
Kaip tai atsilieps vaikams?
Kai kuriems iš jų – tiesa, vos šešerių metų – valstybės aktu bus priverstinai pakeisti vardai ir tėvų statusas, kol, tuo tarpu, giminystės ryšiais nesusijęs tėvas ar motina neteks tėvystės teisių. Ir tai yra veiksmai, kuriais baudžiami LGBTQ+ asmenys ir jų vaikai.
Vėlgi, atžalos bus atskirtos nuo savo teisėtų šeimų vien tam, kad būtų patenkintos (šių pastangų) šalininkų ideologinės užgaidos.

Išskirtinės teisės – heteroseksualams
Šiuo metu Giorgia Meloni vyriausybės partija „Italijos broliai“ siekia priimti teisės aktus, kurie galėtų lemti beveik visišką valstybės draudimą pripažinti vaivorykštines šeimas, daugiausia dėmesio skiriant surogatinei motinystei. Kadangi surogatine motinyste užsiimti neteisėta, tai paliestų ir heteroseksualias poras bei vienišius, – pasekmės būtų drastiškos.
Nepaisant to, kad tos pačios lyties asmenų sąjungos nuo 2016 m. įteisintos kaip civilinė partnerystė, šios sąjungos nesuteikia tokių pačių teisių kaip oficiali santuoka Italijoje, ypač teisės įsivaikinti kaip pora. Kitais žodžiais tariant, Italijoje gyvenančioms tos pačios lyties asmenų poroms, turinčioms dvi pilietybes, pripažinta partnerystė Italijoje nebūtinai reiškia, jog jų vaikai turės Italijos pilietybę.
Problemos mastas tuo neapsiriboja.
Panaikinus tos pačios lyties partnerių, neturinčių giminystės ryšio, įrašymą gimimo liudijimuose, vaikai galimai neteks pilietybės.
Galbūt nederėtų tuo stebėtis: didžiausi prieštaravimai kyla tuomet, kai, mobilizuodami visuomenės nuotaikas prieš LGBTQ+ asmenis, oponentai remiasi būtinybe apsaugoti „vaikus“, mėgindami susieti konservatyvią LGBTQ+ įtraukties ir migracijos politiką per tėvynės ir šeimos gynimo rėmus. Ironiška, tačiau būtent ši politika pasirodė esanti ganėtinai destruktyvi šeimoms[3].
Susirūpinęs šiuo aljansu, Europos Parlamentas priėmė pataisą, kuria griežtai pasmerkė kai kurių įtakingų ES politinių lyderių ir vyriausybių, tokių kaip Vengrija, Lenkija ir Italija, atvejus, neva skleidžiančius prieš teises, lytį ir LGBTQ+ nukreiptą retoriką.
Jei Italijoje tai „prigis“, gali būti, jog tokių pastangų bus imtasi ir kitur Europoje – tuomet dar daugiau vaikų rizikuos būti „demonizuoti“ vien dėl to, kad turi tos pačios lyties tėvus.