<h2>Pabėgėliai iš Rytų šalių Lietuvoje „nei pakarti, nei paleisti“</h2>
<p>Dar vasarą Lietuvai susidūrus su hibridine ataka iš Baltarusijos, pasekmes valstybei tenka srėbti iki šiol, mat sulaikymo sąlygomis čia vis dar gyvena apie 3 000 asmenų iš trečiųjų šalių. Tokie asmenys negali pajudėti nei pirmyn, nei atgal – jie jau pusmetį įstrigę čia ir yra „nei pakarti, nei paleisti“. Į šią problemą dėmesį atkreipė Tolerantiško Jaunimo Asociacija (TJA), kuri negailestingai sukritikavo valdžią, apkaltino ją statant Lietuvoje „konclagerius“ bei pasiūlė tuojau pat imtis pabėgėlių integravimo darbų užuot taškius milijardus į kairę ir į dešinę. </p>
<p>Tiesa, kartais atrodo, kad iš pabėgėlių situacijos per Lietuvoje vykdomus viešuosius pirkimus pelnosi įvairios įmonės ir organizacijos, o šiai problemai spręsti nusėdę mokesčių mokėtojų pinigai yra švaistomi ten, kur to būtų galima išvengti. Be to, panašu, kad iš šių iššvaistytų milijardų – vertės jokios, mat dar praėjusią vasarą į Lietuvą prasibrovę pabėgėliai neatlieka jokios realios funkcijos – tik gyvena kalėjimo kameros sąlygomis ir išlaikomi mokesčių mokėtojų pinigais laukia geresnio rytojaus. </p>
<p>Panašu, kad toks pabėgėlių išlaikymas nebūtinai reikalingas, bet tikrai „apsimoka“. Kitu atveju, ar tokiais milžiniškos infliacijos laikais, į kairę ir dešinę švaistomi milijonai nekeltų jokių emocijų kaip dabar? Tą galime prisiminti ir dar visai neseniai nuskambėjus pabėgėlių namelių už 725 mln. eurų statybų skandalui[1].</p>
<blockquote>
<p>TJA atkreipė dėmesį, kad kol pabėgėliai iš Irako ir kitų Rytų valstybių skaičiuoja dienas, kai bus priimtas bent koks sprendimas dėl jų statuso, ukrainiečiai priimami išskėstomis rankomis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pabegeliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į pabėgėlius žvelgiama kaip į daugiau ir mažiau vertus pagalbos</h2>
<p>Viena TJA savanorė net atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis nuo karo bėgančiais ukrainiečiais ir pabėgėliais iš Rytų – kardinaliai skiriasi[3]: „Ar tai būtų vaikas iš Ukrainos, ar vaikas iš Irako mes privalome juos traktuoti vienodai. Negali būti rūšiuojami vaikai į „labiau vaikus“, kuriais būtina pasirūpinti, ir „mažiau vaikus“, kuriuos galima nurašyti. Taip pat vienodai turi būti vertinami ir suaugusieji.“</p>
<blockquote>
<p>Jaunimas piktinasi, kad valdžia, užuot iš esmės sprendusi pabėgėlių problemą, steigia vis daugiau „koncentracijos stovyklų“. Anot TJA, pinigai, skiriami pabėgėlių stovykloms, galėtų būti skiriami jų įdarbinimui bei integracijai Lietuvoje, o dalis lėšų dar ir liktų ukrainiečiams padėti[3]. </p>
</blockquote>
<p>Skirtingai nei trečiųjų šalių piliečiai, ukrainiečiai šiuo metu yra visomis išgalėmis integruojami į Lietuvą – socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė informaciją apie jiems priklausančią paramą. Pavyzdžiui, visiems pabėgėliams iš Ukrainos, nepriklausomai nuo asmens statuso, priklauso[4]: galimybė dirbti be leidimo, dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, mokiniams – gauti socialinę paramą, įgijus reikiamą stažą gauti socialinio draudimo išmokas.</p>
<p>O štai Ukrainos karo pabėgėlis, gavęs Migracijos departamento išduotą individualų laikinosios apsaugos suteikimą patvirtinantį dokumentą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors ir negali gauti paramos maisto produktais ir higienos priemonėmis (gali gauti kito statuso pabėgėliai iš Ukrainos), tačiau turi kone lygiavertes teises į paslaugas kaip ir Lietuvos piliečiai: teisę į išmokas vaikams, piniginę socialinę paramą, vienkartinę įsikūrimo pašalpą, 6 mėn. kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą, kompensaciją už dalį būsto nuomos mokesčio, šalpos pensiją, socialines paslaugas, negalios nustatymą, pagalbą turint negalią ir paramą netekus artimo žmogaus.</p>
<p>Visgi, į savo namus lietuviai raginami priimti ne tik ukrainiečius, bet ir prašomi nenusigręžti nuo prieglobsčio prašytojų iš trečiųjų šalių. Už pasidalinimą savo namų šiluma su pastaraisiais žadama ir vienkartinė 1 000 eurų išmoka. Tuo tarpu priimantys pabėgėlius iš Ukrainos už vieną asmenį gaus 150 eurų išmoką, o už paskesnius – po 50 eurų. Galima daryti išvadą, kad toks išmokų dydžių skirtumas suponuoja tautiečių požiūrį į iš vienos ar kitos valstybės atvykusį žmogų.</p>
<h2>Skirtingą požiūrį rodo ir Turto banko sprendimas</h2>
<p>Tai, kad į pabėgėlius požiūris yra skirtingas, byloja ir Turto banko sprendimas stabdyti kai kurių pastatų pardavimą iš aukcionų, kad juose būtų galima apgyvendinti ukrainiečius.</p>
<p>Vien per 2021-uosius 37 valstybės įstaigos Turto bankui perdavė 207 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. m. Daugiausiai per praėjusius metus NT atsisakė AB „LTG Infra“, kuriai nebereikia 22 objektų, kurių bendras plotas sudaro 15,4 tūkst. kv. m. bei viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio mokymo centras, atsisakęs 7,5 tūkst. kv. m. siekiančio turto[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raktai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galimybės įsigyti valstybei priklausiusį turtą teks palūkėti</h2>
<p>Pirmadienį Turto bankas pranešė apie dalies NT aukcionų sustabdymą, kad būtų suteiktos normalios būklės patalpos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti. Nuspręsta laikinai atsisakyti valstybės gyventojų reikmių ir užuot patalpas pardavus, nutarta jas skirti ukrainiečių apgyvendinimui.</p>
<blockquote>
<p>Pranešama, kad Turto bankas didžiąja dalimi sustabdė butų aukcionus (iš viso buvo sustabdyta 43 gyvenamosios paskirties turtų aukcionai) ir atšaukė 36 kitos paskirties patalpų aukcionus[7]. </p>
</blockquote>
<p>Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius apgailestauja, tačiau norėjusių įsigyti turto iš Turto banko belieka atsiprašyti – teks palūkėti. Norimų aukcione parduoti NT sąrašą sudarė 200 gyvenamosios paskirties turto. Šiuo metu pranešama apie 33 didžiuosiuose Lietuvos miestuose atrinktus butus, į kuriuos jau balandžio–birželio mėnesiais galėsi įsikelti pabėgėliai iš Ukrainos[7].</p>
