Tiriamas galimas mokesčių slėpimas: po kratų Lietuvoje paimta apie 400 tūkst. eurų

Klaipėdos kriminalistai tiria galimą mokesčių slėpimą kelių įmonių tinkle, o per kovo pabaigoje vykusią operaciją paimta apie 400 tūkst. eurų grynųjų, skelbia „Delfi“, remdamasis policija. Tyrėjų dėmesio centre – vienos bendrovės vadovo veiksmai ir galimai neteisingi duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kokia žala galėjo būti padaryta valstybei, kol kas neskelbiama.

„Delfi“ duomenimis, atlikta daugiau kaip 50 kratų

Kaip rašo „Delfi“, ikiteisminį tyrimą vykdo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba. Tyrimas pradėtas 2025 metais, o įtarimų keliantys bendrovės vadovo veiksmai siejami su ankstesniu ir tuo metu dar besitęsusiu laikotarpiu.

Portalo skelbiami pagrindiniai operacijos duomenys:

• Policijos veiksmai visoje Lietuvoje vyko 2026 m. kovo 25–27 d.
• Atlikta daugiau kaip 50 kratų.
• Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 150 policijos pareigūnų.
• Minima 13 galimų įtariamųjų, tačiau neaišku, ar visiems jau suteiktas įtariamojo statusas.
• Sulaikyti keturi asmenys.
• Per kratas rasta ir paimta apie 400 tūkst. eurų grynųjų.

„Delfi“ taip pat nurodo, kad prie operacijos prisidėjo VMI, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Koks buvo kiekvienos institucijos vaidmuo, nepaaiškinta. Vien jų dalyvavimas neleidžia spręsti apie papildomus pažeidimus.

Tikrinami vadovo veiksmai ir VMI pateikti duomenys

Pasak „Delfi“, aiškinamasi, ar 2023–2025 metais VMI galėjo būti teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ir turtą. Minimos dvi galimų veikų kryptys – apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų pateikimas.

Paprasčiau tariant, tikrinama, ar apskaitoje ir mokesčių administratoriui pateiktuose dokumentuose buvo teisingai parodyta įmonių finansinė padėtis. Konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsnių numeriai cituojamoje informacijoje nenurodyti.

Per operaciją buvo tikrinami ir akcininkų bei darbuotojų vaidmenys. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas apklaustas ar su tikrinta bendrove susijęs žmogus įtariamas nusikaltimu.

Bendrovės pavadinimas ir vadovo tapatybė neatskleisti. Taip pat neįvardytos kitos tiriamo įmonių tinklo bendrovės. Nėra pagrindo jų tapatinti pagal gandus ar socialiniuose tinkluose skelbiamas versijas.

Rasti grynieji dar neparodo nei nusikalstamų pajamų, nei žalos dydžio

Apie operacijos mastą ir sulaikymus kol kas pranešama per „Delfi“. Nepriklausomas šių duomenų patvirtinimas iš antro oficialaus šaltinio nenustatytas. Prokuratūros pozicija, sulaikymo trukmė ir galimos vėliau skirtos kardomosios priemonės nenurodytos.

Taip pat nepaskelbta, ar paimti grynieji laikomi galimomis nusikalstamos veikos pajamomis. Jų suma negali būti prilyginama nesumokėtiems mokesčiams ar nustatytai žalai.

Policija, kaip cituoja „Delfi“, ekonominių nusikaltimų tyrimo sudėtingumą paaiškino taip:

„Nuslėpti mokesčiai mažina valstybės pajamas, silpnina sąžiningos konkurencijos principus ir sudaro sąlygas šešėlinei ekonomikai stiprėti. Tokie pažeidimai gali būti kruopščiai slepiami už apskaitos dokumentų, finansinių ataskaitų ir juridinių asmenų tinklų, todėl jų atskleidimas neretai reikalauja ilgalaikio ir nuoseklaus tyrimo“

Šis policijos paaiškinimas nusako bendrą tokių nusikaltimų poveikį gyventojams ir sąžiningai veikiančiam verslui. Jis nėra išvada, kad konkrečioje byloje jau įrodyta kaltė ar nustatyta galutinė žala.

Gyventojams ir įmonėms svarbūs dokumentai, ne gandai

Su galimu įmonių nesąžiningumu susidūrusiam žmogui svarbu atskirti patikrinamus neatitikimus nuo įtarimų. Skirtingi įmonės duomenys sutartyje ir sąskaitoje, atsisakymas pateikti sandorio dokumentus ar prašymas dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkančią sumą yra aplinkybės, kurias verta išsiaiškinti. Atskirai jos dar neįrodo nusikaltimo ir nėra šioje byloje paskelbti faktai.

Apie galimą sukčiavimą galima pranešti per ePolicija, o informaciją apie galimą mokesčių slėpimą pateikti VMI. Pranešimui naudingi konkretūs duomenys: sutartys, sąskaitos, mokėjimų įrašai ir susirašinėjimas, o ne nepatikrintos kitų žmonių versijos.

Tolesnių procesinių veiksmų datos ir tyrimo pabaigos terminas nepaskelbti. Teisėsaugai dar reikės nustatyti kiekvieno asmens vaidmenį, paimtų pinigų kilmę ir galimai nesumokėtų mokesčių dydį; kol kaltė neįrodyta teisme, asmenys laikomi nekaltais.