<h2>Prieš 12 metų gimęs tinklalapis – tarsi viešas dienoraštis</h2>
<p>Tinklaraščio „Žalia gentis“ įkūrėja Irmina Žukauskaitė tvirtina, kad gyvenimas pasikeitė visai kitu kampu, atradus „Zero Waste“ (gyvenimo be atliekų), minimalizmo bei esencializmo idėjas.</p>
<p>Panevėžyje gimusi ir užaugusi mergina daugiau nei dešimtį metų gyveno Kaune, ten baigė fotografijos studijas Kauno taikomosios dailės mokykloje, o vėliau lietuvių kalbos ir reklamos studijas Vilniaus universiteto Kauno fakultete, ir dar studijuodama pradėjo dirbti žurnaliste. Dabar Irmina gyvena Molėtuose ir dirba nuotoliniu būdu – prižiūri vieną elektroninę kosmetikos parduotuvę, o laisvu laiku puoselėja savo puslapį.</p>
<p>„Žalia gentis“ gimė prieš 12 metų – 2010-siais (iš pradžių vadinosi „Irmina in Progress“). „Šis tinklaraštis yra tarsi viešas dienoraštis. Jame atvirai dalinuosi savo mintimis ir atradimais einant saviugdos keliu, mokantis gyventi sąmoningiau. Taip pat puslapyje galima rasti vegetariškų receptų, natūralios kosmetikos, knygų bei filmų apžvalgų, kelionių pasakojimų, interviu su įdomiais žmonėmis“, – vardino ji.</p>
<p>Irmina domisi gamta ir ekologija, natūralumu, gentimis bei bendruomenėmis, psichologija ir saviugda – visos šios temos atsispindi ir jos tinklaraštyje. Per 12 metų jis nedaug kito, veikiau „gryninosi“. „Buvo laikotarpis, kai svajojau, kad šis tinklaraštis generuotų pajamas, tuomet rašiau gana daug kosmetikos apžvalgų, bet galiausiai pajutau kažkokį perteklių ir nusprendžiau, kad lai tai būna nekomercinis projektas“, – kalbėjo autorė.</p>
<p>Laikui bėgant keitėsi ir kai kurie įpročiai – iš pradžių mergina buvo vegetarė, vėliau susidomėjo veganizmu, tačiau dėl nuolatinių peštynių veganų bendruomenėje, nusprendė nuo jos atsiriboti. O dabar savo mitybą ji apibūdina kaip fleksitarizmą – prijaučia vegetarizmui ir veganizmui, tačiau valgo ir gyvūninės kilmės maistą, ypač būnant svečiuose ar keliaujant. Maistą stengiasi rinktis kuo mažiau perdirbtą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/irmina0102.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyvenimo taisyklė – neskubėti priimant sprendimus</h2>
<p>Be to prieš keletą metų I. Žukauskaitė labai susidomėjo minimalizmu bei esencializmu. Pagrindinė minimalizmo idėja – jog ne materialūs daiktai suteikia laimę, atvirkščiai – jie gali labai apkrauti, blaškyti. Minimalistai atsisako daiktų pertekliaus, renkasi kokybiškus daiktus, dažnai tokius, kurie turi daugiau nei vieną paskirtį. Esencializmas laikomas minimalizmo atšaka, kai labiausiai vertinama ne daiktų kiekybė, o kokybė. „Tai taikoma ne tik materialiems daiktams, bet ir santykiams, veikloms“, – pridūrė ji.</p>
<p>Šios idėjos merginai pasirodė labai artimos, tačiau prigijo ne iš karto. „Dabar labai populiarios visokios „taip“ praktikos, kai žmogus tam tikrą laiko tarpą sako „taip“ viskam iš eilės. Tačiau minimalizmas ir esencializmas yra visiškai priešinga. Mokiausi sakyti „ne“ ir tai nebuvo lengva, ypač kai tai prieštarauja socialiniams lūkesčiams“, – atviravo pašnekovė.</p>
<p>Pagrindinė Irminos gyvenimo taisyklė – neskubėti, ypač priimant sprendimus. „Stengiuosi sprendimų nepriimti impulsyviai, leidžiu sau pagalvoti, ramiai pabūti su viena ar kita mintimi, – aiškino ji. – Pavyzdžiui, labai mėgstu apsipirkti internetinėse parduotuvėse – tiek dėl patogumo, tiek dėl profesinio intereso. Susidedu prekes į krepšelį, tačiau pirkti neskubu. Ne deficito laikai – juk nėra taip, kad vieno ar kito daikto nebebus, jei neįsigysi jo šią akimirką”.</p>
<p>Mergina ir seniau kartą per metus namuose atlikdavo „generalinį“ tvarkymą ir pastebėjo, kad po jo ne tik žymiai geriau jaučiasi, bet ir daiktų, kuriais atsikratė, visiškai netrūksta. Vėliau į rankas pakliuvo Francine Jay knyga „Laimė turėti mažiau“ bei Bea Johnson „Namai be atliekų“. Šių knygų idėjos Irminą dar labiau paskatino minimalizmo ir esencializmo link.</p>
<p>Jai labai patinka mainai – naudojasi tiek populiaria platforma „Vinted“, tiek įvairiomis mainų grupėmis socialiniuose tinkluose. Nereikalingus drabužius, avalynę, aksesuarus ji dovanoja savo sesei, kolegėms, draugo mamai, kuri mėgsta rengtis jaunatviškai, o prastesnės kokybės – meta į tekstilės konteinerį. Smulkius daikčiukus deda į lauke įrengtus knygų namelius – pastebėjo, kad žmonės juos greitai paima.</p>
<h2>Išbandė ir pasaulyje garsius minimalistinio gyvenimo metodus</h2>
<p>Visgi pasak jos, svarbu ne tik reguliariai tvarkytis, bet ir stebėti, kad nereikalingi daiktai nepapultų į namus. „Jei tik atsipalaiduoji, erdvė greitai vėl užsipildo įvairiom dovanėlėm, niekučiais ir t.t.“, – juokėsi ji.</p>
<p>Irmina yra išbandžiusi ir populiarius minimalistinio gyvenimo metodus, pvz. vadinamąją spintą-kapsulę Tokioje spintoje yra nedaug drabužių, tačiau visi vienas su kitu labai gerai dera, tad galima sukurti daugybę kombinacijų. „Rekomenduojami klasikiniai pastelinių spalvų drabužiai, visgi man patinka ir įdomesni modeliai, ryškios spalvos, tad ši metodika man nebuvo visiškai tinkama“, – pastebėjo ji.</p>
<p>Kitas žinomas metodas – „33-3“, kai per tris mėnesius dėvimi tik 33 drabužiai, avalynės poros ir aksesuarai (į šį skaičių neįtraukiami tik apatiniai, miegui ir sportui skirti drabužiai). „Šis metodas labai tinka pajausti, kad visiškai nesunku gyventi su mažai daiktų, praėjus trims mėnesiams žymiai lengviau atsisveikinti su nereikalingais“, – pastebėjo ji.</p>
<p>Kiti populiarūs metodai – kasdien atsikratyti vienu daiktu, tvarkytis nuolat, bet imant po atskirą erdvę, pvz. kambarį, spintelę ar šaldytuvą, arba visus daiktus išnešti į negyvenamąsias patalpas, pvz., garažą, ir po truputį grąžinti tik tai, ko prireikia.</p>
<p>Drabužius ji perka ne tik internetu, bet ir padėvėtų drabužių parduotuvėse, blusturgiuose. „Juose galima rasti labai kokybiškų, net garsių dizainerių drabužių“, – atskleidė ji, bet pridūrė, kad iš tiesų mada neseka ir labiau vertina asmeninį stiliaus kūrimą, kuris labiau atspindi asmenybę ir nepririša prie vartotojiško mados tempo.</p>
<p>Vieno dalyko merginai atsisakyti visgi nepavyko – tai knygos. Jas mėgsta nuo vaikystės. „Skaitau labai daug, turiu jų ne vieną lentyną“, – prisipažino ji. Dominančių knygų ji pirmiausiai ieško bibliotekose. Neradusi – perka, tačiau perskaičiusi dažniausiai parduoda, apsimaino ar kam nors padovanoja.</p>
<p>Taip pat kol kas liko automobilis. Nors mergina daug vaikšto pėstute, važinėja dviračiu, išsiversti be automobilio kol kas būtų sudėtinga, nes kartą per savaitę tenka važiuoti į įmonės biurą Kaune. „Tai tokia vienintelė likusi bambagyslė su miestu“, – juokavo ji.</p>
<h2>Atsisako ne tik nereikalingų daiktų, bet ir nereikalingų santykių bei veiklų</h2>
<p>Tvarumo idėjomis ji vadovaujasi ir pirkdama maistą. „Bent minimaliai susiplanuoju valgiaraštį iš anksto ir apgalvoju ką pirksiu. Mėgstu apsipirkti turguje bei mažose parduotuvėse, ten galima rasti daugiau nesupakuotų produktų. Sveriamiems produktams nešuosi savo indelius ir maišelius“, – pasakojo ji.</p>
<p>Pasak pašnekovės, karantino laikotarpiu tarša tapo didesnė – pasaulyje kasdien išmetamos krūvos panaudotų vienkartinių kaukių, o maisto produktai, kurių anksčiau būdavo galima įsigyti be pakuotės, imti pakuoti, pavyzdžiui, viename prekybos centre nebeliko sveriamų sausainių – tik supakuoti, ir net šviežios bandelės lentynose gundo jau sudėtos į maišelius. Beje, pasak merginos, popierinės pakuotės ne visuomet yra geresnės už plastikines. „Jei dabar norėtume pereiti prie popierinių pakuočių, turėtume iškirsti visus pasaulio medžius“, – perspėjo ji.</p>
<p>Perkant su savo tara kartais kyla įvairių kuriozų. Pavyzdžiui, kartą Irminai perkant žuvį, pardavėja nesutiko jos dėti į dėžutę. „Sakė, galiu įdėti, bet pirmiausiai vis tiek turiu įdėti į maišelį – tokios taisyklės“, – stebėjosi pašnekovė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bepakuotes0101.jpg" alt="" /></p>
<p>I. Žukauskaitė atsisako ne tik nereikalingų daiktų, bet ir nereikalingos veiklos, susitikimų, renginių. „Man įdomiau leisti laiką gamtoje. Stengiuosi bent valandą laiko kasdien praleisti miške – čia jų labai daug. Tai viena iš priežasčių, dėl ko persikėliau gyventi į Molėtus. Gyvenimo tempas čia lėtesnis, galima daugiau laiko skirti sau“, – gyvenimo nedideliame mieste privalumus vardino ji. Buvimas gamtoje, anot merginos, turi itin didelę reikšmę savijautai. Ji įsitikinusi, kad prieš skirdami vaistų depresija sergančiam žmogui, gydytojai pirmiausiai turėtų skirti kitą gydymą – pasivaikščiojimus gamtoje. Jai ir pačiai gamta padeda atsikratyti nemalonių būsenų.</p>
<p>Gamtoje Irminai labiausiai patinka būti vienai, o ne su kompanija. „Vienumoje lengviau apsivalyti nuo svetimų minčių…“, – įsitikinusi ji. Dabar su kolegomis ji dalyvauja žingsnių iššūkyje – specialia programėle skaičiuoja per dieną įveiktus žingsnius ir rungtyniauja, kas nueis daugiausiai.</p>
<p>Mergina riboja ir savo laiką socialiniuose tinkluose. „Jaučiu, kiek daug laiko jie atima. Ir ten – ypač daug reklamos… Daiktų, kurie visiškai nereikalingi… Man to visiškai nereikia, noriu laiką skirti tam, kas man vertinga“, – kalbėjo pašnekovė.</p>
<p>Beje, tvariu gyvenimo būdu susidomėjo ir Irminos vaikinas, nors iki tol net nerūšiuodavo šiukšlių. „Tai labai džiugina“, – neslėpė ji ir pridūrė, kad vaikinai iš prigimties didesni minimalistai, nei merginos.</p>
<p>Susidomėjusius minimalizmu bei esencializmu, mergina kviečia skaityti „Žalią gentį“, o mokantiems anglų kalbą verta apsilankyti interneto svetainėse theminimalist.com, becommingminimalist.com, nosidebar.com, zenhabits.net. „Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“, – garsų kovotoją už Indijos nepriklausomybę Mahatmą Ghandi atsisveikindama citavo I. Žukauskaitė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/irmina0103.jpg" alt="" /></p>
