„The New York Times“: Ukraina stiprina gynybos pramonę, bet auditas atskleidžia skaidrumo stoką
Kaip rašo „The New York Times, Ukraina sparčiai vysto savo vidaus gynybos pramonę, gamindama tūkstančius artilerijos sviedinių, šarvuotų transporto priemonių, dronų ir kitų ginklų. Ši strategija padėjo atremti Rusijos puolimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad beveik 60 proc. Ukrainos ginkluotės jau gaminama šalies viduje. Tačiau tuo pat metu kyla rimtų klausimų dėl karinių pirkimų skaidrumo[1].
Vidiniai vyriausybės auditai, kuriuos peržiūrėjo „The New York Times, atskleidžia dešimtis atvejų, kai ginklų pirkimo konkursai buvo laimėti įmonių, pateikusių ne pigiausius pasiūlymus, be aiškaus paaiškinimo, kodėl pigesni variantai atmesti. Skaičiuojama, kad skirtumas tarp pigiausių pasiūlymų ir faktiškai pasirašytų sutarčių siekia mažiausiai 5,4 mlrd. grivinų – apie 129 mln. dolerių.
Dalis sutarčių buvo pasirašytos su įmonėmis, kurių gamybinės galimybės nebuvo patikrintos, kai kurios prekių dalys buvo pristatytos pavėluotai arba visai nepristatytos. Buvęs agentūros patarėjas Tamerlanas Vahabovas pareiškė, kad „yra politinės valios stoka viską daryti tinkamai“.
Po skandalų sukurtas pirkimų departamentas – su naujais iššūkiais
Gynybos ministerijos pirkimų agentūra buvo įsteigta 2023 m., po to, kai šalies žiniasklaida atskleidė skandalingą perkamų prekių kainodarą – pavyzdžiui, drastiškas permokas už kiaušinius ar žiemines striukes kariams. Tai paskatino tuometinio ministro Oleksijaus Reznikovo atsistatydinimą.
Kaip teigiama „The New York Times, naujoji agentūra turėjo užtikrinti skaidrumą, bet netrukus susidūrė su naujais sunkumais – du jos vadovai buvo atleisti dėl neefektyvaus valdymo. Dabartinis vadovas Arsenas Žumadilovas teigia, kad nuo praėjusių metų pabaigos agentūra atsisako tarpininkų – ginklų prekeivių, kurie iki tol dalyvavo 83 proc. visų pirkimų, taikydami 3 proc. antkainį.
Nepaisant pažadų reformuoti sistemą, vidiniai auditai atskleidžia, kad kai kurios viešųjų pirkimų sutartys vis dar pasirašomos su abejotinos reputacijos ar nepatikrintomis įmonėmis. Kai kurios įmonės net neturėjo realių gamybos pajėgumų.
Taip pat pastebėta, kad išankstiniai mokėjimai neretai buvo sumokėti, bet produkcija taip ir nebuvo pristatyta. Vis dėlto audito ataskaitoje nėra tiesioginių kaltinimų vagystėmis ar lėšų pasisavinimu, nors kai kurios bylos jau perduotos teisėsaugai.
Nepaisant iššūkių, kai kurios Ukrainos gynybos įmonės pasiekė įspūdingų rezultatų
Kaip pažymi prezidento patarėjas gynybos pramonei Oleksandras Kamyšinas, Ukrainos dronų laivynas prisidėjo prie trečdalio Rusijos Juodosios jūros laivyno sunaikinimo. Tačiau iš 35 skirtingų paviršinių ar povandeninių dronų modelių, kuriuos gamina 26 Ukrainos įmonės, tik trys iš tikrųjų pasiekė karinį efektą.
„The New York Times teigia, kad šiuo metu šalis išgyvena eksperimentinį etapą: ginkluotė perkama ne iš kelių didelių gamintojų, o iš daugiau nei 2 tūkst. smulkių startuolių ir net mažų dirbtuvių. Dalis jų dirba buvusiuose sovietiniuose fabrikuose, gaminusiuose tankus, raketas ar lėktuvus, kiti – mažose privačiose gamyklose.
Norėdama paspartinti tiekimą, agentūra pristatė ir naują sprendimą – internetinę platformą, leidžiančią kariuomenės vadams įsigyti dronų ginkluotę tiesiogiai iš gamintojų, vos keliais paspaudimais, apeinant biurokratinius kanalus. Vadovas A. Žumadilovas šią sistemą pavadino „kariuomenės tiekimo lūžio tašku“.
Europa skiria lėšas, bet korupcijos šešėlis išlieka
Nors dalis Ukrainos gynybos pirkimų finansuojama iš nacionalinio biudžeto, jau pradedamos naudoti ir Europos lėšos. Danijos inicijuota parama leido Europos šalims skirti daugiau nei 1,6 mlrd. dolerių Ukrainos ginklų įsigijimui iš vietinių gamintojų.
„The New York Times primena, kad pokyčiai gynybos pramonėje tapo neišvengiami, nes JAV karinė pagalba mažėja, o Europa neturi pakankamų karinių pajėgumų ilgalaikiam paramos teikimui. Todėl Ukraina stengiasi sukurti savarankišką, veikiantį ginkluotės tiekimo modelį.
Tačiau „The New York Times žurnalistų peržiūrėti auditai rodo, kad tai nebus paprasta – kol kas permokėjimų, vėlavimų ir skaidrumo stokos mastas kelia susirūpinimą. Tai iššūkis, su kuriuo Ukraina turės susitvarkyti, jei nori, kad vidaus gynybos pramonė ne tik išliktų efektyvi fronte, bet ir išvengtų politinių bei reputacinių krizių.
