Ukraina svarstytų Donbaso atidavimą tik mainais į tvirtas vakarietiškas saugumo garantijas
Donbaso klausimas yra vienas iš svarbiausių dabartinėse taikos derybose, kurias inicijavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Kaip rašo „The New York Times“, Rusija reikalauja, kad Ukraina perduotų visą Donbaso regioną, įskaitant ir teritorijas, kurias Kijevas vis dar kontroliuoja, kaip sąlygą karo nutraukimui. Tačiau tokia pozicija prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir visuomenės nuomonei, nes dauguma ukrainiečių kategoriškai nepritaria bet kokiam teritorijos atsisakymui[1].
Analitikų teigimu, vienintelė sąlyga, kuri galėtų priversti Kijevą svarstyti kompromisą, būtų tvirtos vakarietiškos saugumo garantijos, kurioms pritartų JAV ir Europos Sąjunga. Buvęs ES politinis patarėjas Kyjive Balazsas Jarabikas pažymėjo, kad Ukraina galėtų sutikti atsisakyti Donbaso „tik mainais į taikos susitarimą, kuris užtikrintų vakarietiškas saugumo garantijas“.
Tokios garantijos, pasak ekspertų, turėtų būti itin aiškios ir praktiškai įgyvendinamos: Europos karinių pajėgų dislokavimas Ukrainos teritorijoje ir JAV oro paramos įsipareigojimai, kurie atgrasytų Rusiją nuo būsimų atakų.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystajko tokią situaciją pavadino „nuodinga piliule“: „Ukraina bus priversta ją nuryti, o tada matysime, kaip sugebės ją suvirškinti.“ Jo teigimu, be tvirtų saugumo garantijų jokie kompromisai dėl teritorijų net nesvarstytini.
D. Trumpo siūlomi „žemės mainai“ V. Zelenskiui netinka
D. Trumpo administracija siūlo vadinamuosius „žemės mainus“. Pagal šį modelį Rusija galėtų grąžinti nedidelius šiaurės rytų Ukrainos teritorijos plotus mainais už Ukrainos sutikimą atsisakyti Donbaso. Vašingtonas tokį susitarimą laiko naudingesniu Ukrainai, nes, kaip teigia JAV pareigūnai, Donbasas „netrukus gali kristi“, o praradus šį regioną be susitarimo Ukraina prarastų derybų svertus.
Vis dėlto Kijevo požiūris skiriasi. Pasak Kijevo tyrimų centro vadovo Maksimo Skripčenko, Donbaso atidavimas dabar reikštų ne tik teritorijų praradimą, bet ir strateginių miestų bei įtvirtinimų perdavimą, kurie ateityje galėtų padėti Rusijai pradėti naują invaziją[2].
Tai aiškina, kodėl Ukrainos valdžia šiuo metu atsisako sutikti su pasiūlymu, net ir spaudžiant JAV administracijai. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Donbaso klausimas yra ne tik geopolitinis, bet ir asmeniškas. Jo senelis Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo išlaisvinant Donbaso miestus nuo nacistinės okupacijos.
„Yra daugybė tokių šeimų. Daugelis žuvo, daugelis buvo sužeisti. Donbaso klausimas Ukrainai yra itin skausmingas“, – teigė V. Zelenskis.
Donbaso strateginė reikšmė apsunkina derybų procesą
Donbasas, apimantis Donecko ir Luhansko sritis, yra ekonomiškai svarbus dėl mineralų išteklių ir strategiškai reikšmingas kaip pirmoji Ukrainos gynybos linija. Pasak karo analitikų, Donbaso netekimas leistų Rusijai sustiprinti pozicijas ateities puolimams ir dar labiau sumažintų Ukrainos saugumą.
Daugelį metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojo Donbasą kaip įrankį spaudimui Kyjivui. Prieš 2022 metų invaziją Maskva rėmė prorusiškus judėjimus regione, siekdama trukdyti Ukrainos integracijai į NATO ir kitas Vakarų struktūras. Po invazijos Kremlius siekia visiškos Donbaso kontrolės, tikėdamasis panaudoti jį kaip politinę priemonę V. Zelenskio vyriausybės destabilizavimui.
Apklausos rodo, kad dauguma ukrainiečių nepritaria bet kokiam teritorijų perdavimui, o Konstitucija draudžia atsisakyti suverenios žemės. Tai reiškia, kad bet koks susitarimas dėl Donbaso bus įmanomas tik su tvirtomis, JAV remiamomis saugumo garantijomis ir tarptautiniu palaikymu. Be jų Kijevas ne tik rizikuotų saugumu, bet ir susidurtų su visuomenės pasipriešinimu bei politine krize.
