Alimentus sumokėjo į priekį, bet gavo antstolio laišką
Į 77 kreipėsi alimentus mokantis tėvas, kuris sako likęs nuoširdžiai nustebintas situacijos – nors, jo teigimu, su vaiko mama buvo susitarta dėl išankstinio mokėjimo, po kelių mėnesių jis gavo antstolio laišką apie susidariusią skolą. Vyras sako nesuprantantis, kaip galima likti skolingam tada, kai realiai sumokėta daugiau, nei reikalaujama.
„Su vaiko mama normaliai pasikalbėjome, sutarėme, kad aš pervesiu alimentus už tris mėnesius į priekį, nes turėjau išvykti dirbti. Taip ir padariau – pavedimas aiškus, suma didesnė“, – pasakojo skaitytojas.
Pasak jo, kelis mėnesius viskas buvo ramu, tačiau netrukus atėjo laiškas iš antstolio. „Skaitau ir negaliu patikėti – rašo, kad du mėnesius nemokėjau alimentų ir susidarė skola. Kaip nemokėjau, jeigu buvau sumokėjęs iš anksto?“ – stebėjosi vyras.
Kodėl alimentai, sumokėti į priekį, gali nebūti įskaityti?
Skaitytojas sako radęs informacijos, kad pagal galiojančią tvarką tam tikrais atvejais alimentai į priekį nėra laikomi tinkamu prievolės įvykdymu.
„Skaičiau, kad tie papildomi pinigai gali būti laikomi geranoriška parama vaikui, o ne alimentais už ateities mėnesius. Kitaip tariant – padovanojau, bet vis tiek privalau mokėti iš naujo“, – pasakojo jis.
Vyras prisimena ir kitą girdėtą istoriją, kuri jį dar labiau nustebino. „Kitas tėvas pasakojo, kad mokėjo pinigus į vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Galvojo – dar geriau, tiesiai vaikui. O paskui gavo kvietimą į teismą, nes alimentai turėjo būti pervedami vaiko mamai. Pasirodo, net ir čia galima suklysti“, – sakė skaitytojas.
Jo teigimu, tokios situacijos parodo, kaip lengva geranoriškai elgiantis patekti į teisinių problemų pinkles. „Atrodo, darai viską dėl vaiko, bet sistema sako – ne taip, ne ten ir ne tada“, – apibendrino jis.
Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškina, ar galima alimentus sumokėti į priekį
Susidūrus su skirtingomis situacijos interpretacijomis ir gyventojų pasakojimais apie išankstinius alimentų mokėjimus, 77 kreipėsi į teisininkę, mediatorę Raimondą Joskaudienę, prašydama paaiškinti, ką tokiais atvejais iš tiesų numato Lietuvos teisė ir kokias rizikas gali patirti alimentus mokantys tėvai. Žemiau pateikiame R. Joskaudienės atsakymą:
„Pagal Lietuvos teisę vaiko išlaikymas (alimentai) yra imperatyvi tėvų pareiga, kylanti tiek iš Konstitucijos, tiek iš įstatymų. Išlaikymo forma ir tvarka paprastai nustatoma bendru tėvų susitarimu, o nesutarus – teismo sprendimu. Dažniausia forma – periodinės kasmėnesinės išmokos, nebent teismas nustatytų kitaip (pvz., vienkartinę sumą ar išlaikymą turtu). Kyla klausimas, ar mokėjimas avansu (už kelis būsimus mėnesius) laikomas teisėtu teismo sprendimo įvykdymu, jei pats sprendimas apie avansinį mokėjimą neužsimena, ir ar tokiu atveju vaiko išlaikymo gavėjas gali kreiptis į antstolį dėl skolos, nepaisant išankstinio apmokėjimo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai leidžia nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisti trim būdais:1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
2) konkrečia pinigų suma;
3) perduodant vaikui turtą.Jei teismo sprendimu priteistas išlaikymas nustatytas mokėti periodiškai kas mėnesį, skolininkas neturi savavališkos teisės keisti šios tvarkos. Civilinio proceso kodeksas reikalauja, kad antstolis vykdytų sprendimą tiksliai pagal jame nustatytas sąlygas. Vykdomasis raštas dėl periodinių išmokų galioja visą priteistą laikotarpį, o išlaikymo įmokos turi būti mokamos nustatytais terminais – priešingu atveju antstolis gali išieškoti įsiskolinimą priverstinai. Svarbu: išlaikymo mokėjimas į priekį įstatymuose nėra tiesiogiai uždraustas, tačiau ir nėra specialiai reglamentuotas, todėl taikomi bendrieji prievolių vykdymo principai.
Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, turintis kelias prievoles tam pačiam kreditoriui, negali be kreditoriaus sutikimo nukreipti mokėjimo būsimoms įmokoms, jeigu yra pradelstų skolų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo prievolė yra tęstinė – vienų mėnesių įmokos jau suėjusios, kitų dar ne – todėl, kai sumokama daugiau nei tuo metu pradelsta suma, be išlaikymo gavėjo sutikimo nėra pagrindo tokią permoką įskaityti už būsimas įmokas. Tai reiškia, kad tėvas ar motina negali vienašališkai avansu sumokėtos sumos automatiškai laikyti apmokėjimu už ateities mėnesius – kiekviena periodinė įmoka turi būti mokama nustatytu laiku, nebent kita šalis sutinka kitaip.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pabrėžia, kad vaiko išlaikymo lėšos turi būti naudojamos tik vaiko interesams, o tėvai negali atsisakyti vaiko išlaikymo pareigos. Ši pareiga neišnyksta ir tėvams gyvenant skyrium. Įstatymai taip pat numato galimybę keisti priteisto išlaikymo dydį ar formą, jei pasikeičia aplinkybės, tačiau tai daroma teismo keliu, o ne vienašališkais veiksmais. Todėl, jei tėvas nori mokėti išlaikymą ne kas mėnesį, o retesniais intervalais didesnėmis sumomis, saugiausia tokį susitarimą įforminti arba pakeisti teismo sprendimą.“
