Vaikystė ir paauglystė paženklinta nestabilumo bei gyvenimo globos sistemoje
Noelia Castillo Ramos gimė 2000 metų lapkričio 14 dieną Barselonoje. Jos gyvenimas anksti pakrypo sudėtinga kryptimi, kai būdama 13 metų neteko būsto, o tėvai nebegalėjo ja rūpintis. Mergaitė buvo perduota valstybės globai. Globos sistemoje ji gyveno nuo 2015 iki 2019 metų, kol sulaukusi pilnametystės iš jos išėjo.
Šis laikotarpis turėjo ilgalaikę įtaką jos emocinei būklei. Gyvendama globos sistemoje ji susidūrė su įvairiais sunkumais. Jai buvo diagnozuotas obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir ribinis asmenybės sutrikimas. Šios diagnozės lydėjo ją ir suaugus.[1]
Vėliau pati Noelia pasakojo apie patirtą seksualinį smurtą. Ji teigė patyrusi kelis seksualinio smurto atvejus. Pasak jos, vieną kartą ją išprievartavo buvęs partneris, kitą kartą naktiniame klube ją užpuolė dviejų vyrų grupė, o dar vieną – trijų vyrų grupė.
Savižudybės bandymas po išpuolių paliko ją paralyžiuotą ir nuolatiniame skausme
Noelia teigė per gyvenimą patyrusi kelis seksualinio smurto atvejus. 2022 metų spalio 4 dieną, praėjus kelioms dienoms po vieno iš grupinio užpuolimo atvejų, ji bandė nusižudyti. Ji iššoko iš penkto pastato aukšto. Ji išgyveno, tačiau patyrė negrįžtamus sužalojimus.
Po šio įvykio ji liko paralyžiuota nuo juosmens žemyn. Jai taip pat nustatyti neurologiniai pažeidimai ir nuolatinis, lėtinis fizinis skausmas. Šią būklę lydėjo ir sunkus psichologinis išsekimas.
Prieš pat mirtį duotame interviu ji aiškiai apibūdino savo būseną. „Aš nebegaliu pakelti skausmo, nebegaliu susitvarkyti su tuo, kas vyksta mano galvoje dėl visko, ką išgyvenau“, – sakė ji. Ji taip pat pridūrė, kad nori „ramiai išeiti“ ir nutraukti nuolatinę kančią.
Prašymas dėl eutanazijos virto precedento neturinčia teisine kova
2024 metais Noelia oficialiai pateikė prašymą dėl eutanazijos pagal galiojančius Ispanijos įstatymus. Specializuota medicinos komisija jos prašymą vienbalsiai patvirtino 2024 metų liepą. Buvo nustatyta, kad jos būklė yra negrįžtama ir sukelia nuolatinį, sunkiai pakeliamą skausmą.[2]
Sprendimas buvo priimtas ne dėl psichikos sutrikimų, o dėl negrįžtamos fizinės būklės – paralyžiaus, nuolatinio skausmo ir visiškos priklausomybės. Moteris kentė nepakeliamus ir neišgydomus skausmus.
Procedūra turėjo įvykti 2024 metų rugpjūtį. Tačiau ją sustabdė teisinis procesas, inicijuotas jos tėvo, kuris nesutiko su dukros sprendimu. Jis, padedamas organizacijos „Abogados Cristianos“, siekė įrodyti, kad dukra negali priimti informuoto sprendimo dėl savo psichikos būklės.
Byla užsitęsė beveik dvejus metus ir tapo viena garsiausių tokio pobūdžio bylų Ispanijoje. Dėl šių teisinių ginčų procedūra buvo sustabdyta 601 dienai – visą šį laiką ji buvo priversta laukti, nors sprendimas jau buvo patvirtintas. Keli teismai, įskaitant aukščiausias instancijas, nuosekliai patvirtino jos teisę pasirinkti eutanaziją.
Paskutinės dienos ir sprendimas mirti vienai sukėlė reakcijas pasaulyje
2026 metų kovą teisinė kova galutinai baigėsi. Ispanijos Konstitucinis Teismas atmetė paskutinį tėvo skundą, nurodydamas, kad nebuvo pažeistos jokios esminės teisės. Tai atvėrė kelią procedūrai įvykti.[3]
2026 metų kovo 26 dieną Noelia Castillo Ramos mirė gydymo įstaigoje Sant Pere de Ribes mieste. Eutanazija buvo atlikta medicininiu būdu, sukeliant gilią sedaciją ir sustabdant kvėpavimą. Ji pasirinko mirti viena, nors motina buvo prašiusi būti šalia.
Jos atvejis sukėlė plačias diskusijas Ispanijoje. Vieni politikai ir visuomenės veikėjai palaikė sprendimą, kiti jį griežtai kritikavo. Tačiau pati Noelia iki pat pabaigos tvirtino, kad tai yra asmeninis sprendimas, kurio ji neketina primesti kitiems.
Ji taip pat pasakojo, kad pirmą kartą pranešus apie sprendimą tėvas ant jos šaukė ir sakė, jog ji neturi širdies bei meluoja. Tuo pačiu ji teigė, kad jis pats su ja beveik nebendravo – neskambino ir nerašė.
Prieš mirtį duotame interviu ji kalbėjo ir apie santykius su šeima. „Nė vienas iš mano šeimos nepalaiko eutanazijos. Aš išeinu, o jie lieka su visu skausmu“, – sakė ji. Kitoje vietoje ji pridūrė: „Pažiūrėsim, ar pagaliau galėsiu pailsėti, nes nebegaliu pakelti nei šeimos, nei skausmo, nei to, kas vyksta mano galvoje.“
Kur kreiptis pagalbos, jei sunku emociškai:
| Pagalba | Kontaktai |
|---|---|
| Skubi pagalba | 112 |
| Savižudybių prevencija (suaugusiems) | Vilties linija – 116 123 (visą parą) |
| Jaunimui | Jaunimo linija – +370 800 28888 (visą parą) |
| Vaikams | Vaikų linija – 116 111 (11:00–23:00) |
| Moterims | Pagalbos moterims linija – +370 800 66366 (visą parą) |
| Psichologinių krizių pagalbos centras | 1815 (I–V 9:00–19:00, VI 9:00–15:00) |
| Savižudybių prevencija „TuEsi“ | www.tuesi.lt |
