- Neveiklumas vaikystėje įtakoja širdies priepuolius bei insultus vėliau gyvenime – pasisaugokite
- Pernelyg daug laiko praleidžiant prie ekranų didėja širdies svoris
- Sėdimas gyvenimo būdas didina nutukimo ir diabeto riziką
Neveiklumas vaikystėje įtakoja širdies priepuolius bei insultus vėliau gyvenime – pasisaugokite
Pastaraisiais metais buvo itin išsamiai tiriamas ilgalaikio ekrano naudojimo vaikystėje poveikis. Kai kurie įrodymai iš tiesų liudija, jog pernelyg ilgas laiko leidimas prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, mobiliojo telefono) trikdo neurologinį vystymąsi bei socializaciją. Taip yra todėl, kad, be kita ko, dėl jų periodiškai atsitraukiame nuo mus supančios aplinkos, o tai lemia labai realią priklausomybę, dėl kurios, kaip žinia, dažnai prireikia psichikos sveikatos specialistų įsikišimo. Ir tai yra viena pagrindinių šių laikų problemų.
Negana to, naudojimasis šiais prietaisais gali sukelti neurokognityvinius mokymosi sutrikimus ankstyvuoju asmenybės formavimosi etapu vaikystėje[1]. Tačiau vis dėlto svarbiausia, jog vaikystėje ir paauglystėje prie televizorių, vaizdo žaidimų, mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių praleidžiamas pernelyg ilgas laikas lemia sėdimą gyvenimo būdą. Tiesą sakant, jau yra įrodytas ryšys tarp per dažno ekranų naudojimo ir perdėm sėslaus vaikų gyvenimo būdo[2].
Vis dažniau pabrėžiama, jog dabar visas šias priežastis, dėl kurių derėtų riboti vaikų laiką, praleidžiamą prie televizorių, vaizdo žaidimų ir mobiliųjų telefonų, galima papildyti dar vienu nauju aspektu.
Šiuo atveju naujo tyrimo, kuriam vadovavo Andrew Agbaje iš Rytų Suomijos Kuopio universiteto ir kuris buvo pristatytas Europos kardiologų draugijos 2023 m. kongrese, duomenimis, užuot žaidus kieme ar ėjus susitikti su draugais, sėdimą veiklą propaguojantiems vaikams ankstyvoje suaugusiųjų kartoje padidėja širdies pažeidimų rizika[3].
Kitais žodžiais tariant, neveiklumas, išryškėjantis nuo mažumės, gali sudaryti prielaidas širdies priepuoliams bei insultams vėliau gyvenime, net jei svoris ir kraujospūdis yra normos ribose.
Pernelyg daug laiko praleidžiant prie ekranų didėja širdies svoris
Buvo analizuojamas sėdimos veiklos poveikis širdžiai, remiantis duomenimis, gautais iš „90-ųjų metų vaikų“ tyrimo (angl. „Children of the 90s“) – reikšmingos kelių kartų analizės, kuri yra unikali savo apimtimi ir gilumu. (Joje buvo stebima 14 500 1990 ir 1991 m. gimusių kūdikių sveikata bei gyvenimo būdas iki jų suaugusiųjų gyvenimo[4].)
Visų šiame tyrime dalyvavusių vaikų (55 proc. mergaičių ir 45 proc. berniukų), sulaukusių 11 metų buvo paprašyta septynias dienas nešioti išmanųjį laikrodį, kuris stebėjo jų aktyvumą. Sulaukę 15 metų, jie buvo paprašyti visa tai pakartoti, o sulaukę 24 metų – pakartoti tyrimą dar kartą. Kartu buvo atlikta kiekvieno tiriamojo kairiojo skilvelio echokardiografinė analizė 17 ir 24 metų amžiaus, kuri buvo koreguojama atsižvelgiant į ūgį, lytį, kraujospūdį, kūno riebalus, tabako vartojimo dažnumą, fizinį aktyvumą ir socialinę bei ekonominę padėtį.
Rezultatai galų gale parodė, jog 11 metų amžiaus tiriamieji vidutiniškai 362 minutes per dieną praleisdavo sėdimoje padėtyje. Paauglystėje (15 metų) šis rodiklis padidėjo netgi iki 474 minučių per dieną, o suaugus (24 metų) – iki 531 minutės per dieną. Taigi, per 13 tyrimo metų sėdimasis laikas vidutiniškai pailgėjo 2,8 valandos per dieną. Tuo tarpu didelė dalis šio laiko buvo praleidžiama prie ekranų.
Ramybės tyrėjams neduoda tai, kad echokardiografijos tyrimo metu užfiksuotas padidėjęs jaunų žmonių širdies svoris, kuris yra tiesiogiai susijęs su dažna sėdima pozicija. Tokiems asmenims sulaukus pilnametystės, smarkiai padidėja širdies priepuolių bei insulto tikimybė. (Šis tiesioginis ryšys tarp neaktyvaus laiko ir širdies pažeidimų savo ruožtu absoliučiai nepriklauso nuo kūno svorio bei kraujospūdžio.)
Vėlgi, teisūs tėvai šiuo atveju yra tie, kurie – kad ir kaip nūdienoje atrodytų neįprasta ir bemaž sudėtinga – gena vaikus į lauką, užsiima kartu fizine veikla ir riboja leidimo prie ekranų trukmę, įtraukiant pastaruosius į kasdienius namų ruošos darbus ir bendrą laisvalaikį, stiprinantį tarpusavio ryšį ir gerovę apskritai.
Sėdimas gyvenimo būdas didina nutukimo ir diabeto riziką
Dabar kiekvienam iš mūsų visuotinai žinoma, jog sėdimas gyvenimo būdas didina suaugusiųjų medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, nutukimo ir 2 tipo diabeto), neurodegeneracinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką[5]. Tuo tarpu kai kurie naujesni tyrimai rodo, jog kasdienis sėdėjimas ir pernelyg pasyvi veikla labai ankstyvame amžiuje, o ypatingai neribotas laikas, praleidžiamas prie ekranų, iš tikrųjų lemia ankstyvesnę širdies bei kraujagyslių ligų pradžią suaugus. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad tėvai skatintų vaikus ir paauglius daugiau judėti bei ribotų laiką, kurį jie praleidžia žiūrėdami televizorių arba naudodamiesi socialine žiniasklaida ir vaizdo žaidimais.
Pabrėžiama, kad pasyvumas, be kita ko, daugeliu atvejų taipogi susiję su priešlaikiniu gimdymu. Todėl vis dažniau rekomenduojama peržiūrėti ir atnaujinti žinomų įprastinių širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (rūkymo, diabeto, hipertenzijos ir t. t.) sąrašą, įtraukiant į jį bendrą laiką vaikystėje, užsiimant nejudria veikla.
Visi turėtume nuo mažens įsiklausyti į Martino Liuterio Kingo žodžius:
„Jei negali skristi, bėk. Jei negali bėgti, eik. Jei negalite eiti, šliaužk, bet kad ir ką darytum, privalai judėti.“
