<h2>„Tesla“ kalba apie ambicingus planus ličio gamyboje</h2>
<p>JAV elektromobilių ir atsinaujinančios elektros energijos kompanija „Tesla", įkurta turtingiausio pasaulio žmogaus Elono Musko, svarsto galimybę Teksaso įlankos pakrantėje įrengti ličio rafinavimo gamyklą.</p>
<p>Tai būtų atsakas į augančią transporto priemonių paklausą, kuri yra akivaizdi: 2021 m. elektromobilių pirkimai išaugo iki 6,6 mln. nuo 3 mln. per vienerius metus.</p>
<p>Siekiant patenkinti esamą paklausą, būtina užtikrinti ličio rafinavimą. Būtent litis yra pagrindinis elektromobilių akumuliatorių komponentas. </p>
<blockquote>
<p>Planuojamoje „Tesla" akumuliatoriams skirtoje ličio hidroksido perdirbimo gamykloje, kuri gali tapti pirmąją tokia visoje Šiaurės Amerikoje, bus perdirbama „žaliavinė rūdos medžiaga į akumuliatorių gamybai tinkamą komponentą"[1].</p>
</blockquote>
<p>Sprendimas investuoti Teksase taip pat bus priimtas atsižvelgiant į galimybę gauti vietinių nekilnojamojo turto mokesčių lengvatą.</p>
<p>„Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra teigęs, kad „Tesla" gali tekti tiesiogiai įsitraukti į kasybos ir perdirbimo pramonę, nes ličio kainos sparčiai auga, o perdirbami kiekiai mažėja.</p>
<blockquote>
<p>Jei bus pritarta, „Tesla“ ličio rafinavimo gamyklos statybos galėtų prasidėti dar šių metų ketvirtąjį ketvirtį, komercinė gamyba būtų pradėta 2024 m. pabaigoje[2]. </p>
</blockquote>
<p>Jei pavyktų įgyvendinti šį planą, „Tesla" galutinį produktą iš naftos perdirbimo gamyklos sunkvežimiais ir geležinkeliais gabentų į įvairias „Tesla" akumuliatorių gamybos vietas, palaikančias didelių ir elektrinių transporto priemonių akumuliatorių tiekimo grandinę.</p>
<p>„Tesla" priversta planuoti naujos gamyklos statybas, nes ličio kainos šiais metais smarkiai išaugo dėl didėjančios jo paklausos automobilių sektoriuje.</p>
<p>Kinija tebėra didžiausia pasaulyje ličio perdirbėja, nors Europos Sąjunga, o ypač JAV taip pat turi ką pasiūlyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/priscilla-du-preez-jrjhsce08os-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Tesla“ tikslai yra susiję su augančia elektromobilių paklausa ir ličio poreikiu</h2>
<p>„Tesla“ planuoja naujoje gamykloje sumontuoti potencialų akumuliatoriams tinkamo ličio hidroksido perdirbimo įrenginį, kurį vadina pirmuoju tokio pobūdžio įrenginiu Šiaurės Amerikoje. Jis perdirbs „žaliavinę rūdos medžiagą į akumuliatorių gamybai tinkamą būseną".</p>
<p>„Tesla" taip pat svarsto galimybę statyti panašią aikštelę Luizianos valstijoje kaip alternatyvą.</p>
<p>Balandžio mėnesyje E. Muskas tviteryje skundėsi augančiomis ličio kainomis ir užsiminė apie galimybę pradėti savo gamybą:</p>
<blockquote>
<p>„Ličio kaina pakilo iki beprotiško lygio! Jei sąnaudos nepagerės, „Tesla" iš tikrųjų gali tekti tiesiogiai įsitraukti į gavybą ir rafinavimą dideliu mastu", – rašė jis tviteryje[3].</p>
</blockquote>
<h2>E. Musko sumanymas yra perspektyvus, nes ličio pasaulyje gali pritrūkti</h2>
<p>Panašu, kad E. Musko suplanuotos investicijos, kaip jam ir būdinga, toliaregiškai nukreiptos į ateitį – tarptautinė energetikos agentūra (TEA) teigia, kad iki 2025 m. pasaulyje gali pritrūkti ličio, o „Credit Suisse" mano, kad 2020–2025 m. jo paklausa gali patrigubėti, o tai reiškia, kad „pasiūla bus itin ribota"[4].</p>
<blockquote>
<p>TEA teigia, kad iki 2050 m. pasaulyje turėtų važinėti apie 2 mlrd. elektromobilių, tačiau pernai jų parduota tik 6,6 mln., o kai kurie automobilių gamintojai jau dabar išparduoda visus elektromobilius, nes dėl reikalingų detalių trūkumo nebegali tęsti gamybos.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu didžiausi pasaulyje ličio ištekliai yra Kinijoje, Australijoje, Čilėje ir Argentinoje. Būtent šios šalyse dominuoja šio itin geidžiamo mineralo gavybos ir eksploatavimo rinkoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vlad-tchompalov-jwyo3nhpzkq-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>JAV siekia ambicingų tikslų, tačiau pavyti Kiniją jai gali būti sudėtinga</h2>
<p>JAV, norėdamos pasivyti Kiniją, siekia sustiprinti savo retųjų mineralų perdirbimo ir kasybos pramonę[5].</p>
<blockquote>
<p>Jungtinės Valstijos jau anksčiau bandė vėl tapti dominuojančia žaidėja tiekimo grandinėje, kuri yra atsakinga už kai kurias svarbiausias medžiagas, naudojamas elektromobilių gamyboje, akumuliatorių gamyboje, atsinaujinančiosios energijos sistemose ir technologijų gamyboje[6].</p>
</blockquote>
<p>Prezidento Joe Bideno administracijai esant valdžioje, šioms pastangoms vėl skiriama daugiau dėmesio, planuojamos didžiulės investicijos į klimato kaitos technologijas ir griežtai vertinama geopolitinė konkurencija bei Kinijos keliama grėsmė nacionaliniam saugumui.</p>
<p>JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2019 m. Kinija importavo 80 % retųjų žemių, nors praėjusiais metais eksportas sumažėjo dėl pandeminės situacijos.</p>
<blockquote>
<p>Neseniai prezidento J. Bideno parengtu plataus masto 2 trln. dolerių vertės infrastruktūros teisės aktu siekiama pertvarkyti JAV elektros energijos ir transporto rinkas ir atkurti šalies puslaidininkių pramonę[7].</p>
</blockquote>
<p>Po J. Bideno pasirašyto įsako, kuriuo siekiama peržiūrėti medicinos prietaisų, mikroschemų ir kitų svarbių išteklių vidaus tiekimo grandinių spragas, kovo mėnesį JAV energetikos departamentas paskelbė 30 mln. dolerių iniciatyvą, kuria bus siekiama ištirti ir užtikrinti retų mineralų ir baterijų gamybai svarbių mineralų, tokių kaip kobaltas ir litis, vidaus tiekimo grandinę JAV.</p>
<h2>JAV elektromobilių gamintojai gali būti paralyžiuoti</h2>
<p>Vis dėlto, automobilių gamintojai jau leido suprasti, kad taisyklės, kurios bus priimtos pagal Infliacijos mažinimo įstatymą, greičiausiai paralyžiuos elektromobilių gamintojus gerokai anksčiau, nei juos paskatins.</p>
<blockquote>
<p>Taip yra todėl, kad JAV paprasčiausiai nėra tokios akumuliatorių medžiagų gavybos veiklos, kokios reikia vis didėjančiam šiuo metu keliuose važinėjančių elektromobilių skaičiui. </p>
</blockquote>
<p>Naujoji JAV federalinė elektromobilių mokesčių lengvata turi griežtus reikalavimus, susijusius ne tik su tuo, kad elektromobiliai būtų gaminami Šiaurės Amerikoje, bet ir su tuo, iš kur gaunamos medžiagos.</p>
<p>Tiksliau, elektromobilių akumuliatoriai turi būti pagaminti iš vietinių arba laisvosios prekybos susitarimą su JAV sudariusios šalies kilmės medžiagų. Dabar taisyklės nėra tokios griežtos, tačiau iki 2026 m. 80 proc. svarbiausių medžiagų transporto priemonėse turės būti gaunama remiantis taisyklėmis.</p>
<p>Taisyklės, padedančios sumažinti JAV priklausomybę nuo kitų šalių, neabejotinai yra teigiamas dalykas. Tačiau šaliai prireiks šiek tiek laiko, kad pasivytų Kiniją ličio gavybos ir perdirbimo srityje.</p>
<h2>Postūmiu gali tapti gamyklą užsimojusi statyti lustų gamintoja</h2>
<p>Atitinkamu postūmiu gali tapti JAV elektros lustų gamintoja „Wolfspeed Inc." penktadienį pranešusi, kad, didėjant paklausai, Čatamo apygardoje, Šiaurės Karolinoje, statys naują gamyklą už daugybę milijardų dolerių, kurioje bus gaminamos žaliavos, naudojamos lustams gaminti[8].</p>
<p>Tradiciniai energijos valdymo lustai buvo gaminami iš silicio, kuris taip pat naudojamas mikroschemoms, kuriomis valdomi kompiuteriai ir telefonai, bet „Wolfspeed" lustų gamybai naudoja palyginti naujesnę medžiagą, vadinamą silicio karbidu.</p>
<p>Bendrovė „Wolfspeed" laikoma šios technologijos lydere ir teigia pagaminanti daugiau kaip 60 % pasaulio silicio karbido.„Wolfspeed" teigė, kad, pramonės analitikų vertinimu, iki 2027 m. tokio tipo galios lustai sudarys daugiau nei 20 % galios puslaidininkių rinkos, nors dabar jie sudaro tik 5 %.</p>
