Kanarų salose įvesti nauji trumpalaikės nuomos apribojimai smarkiai mažina investicinę grąžą
Per paskutinį dešimtmetį ar net ilgiau Kanarai tapo vieta, kur lietuviai važiuoja atostogauti ir investuoja į nekilnojamą turtą. Tautiečiai ten perka butus ir namus, kotedžus. Juose patys gyvena šiltuoju metų laiku, tris ar penkis mėnesius, o tada objektas jiems garantuoja pajamas per trumpalaikės nuomos platformas. Tačiau sitaucija pastaruoju metu keisis, nes priimti nauji įstatymai ribos tokias veiklas ir turėti butus ar kotedžus, kuriuose gyvens nuomininkai nebenaudinga.
2024–2025 metais Kanarų salos, ypač Tenerifė, įgyvendino vieną griežčiausių trumpalaikės nuomos reguliavimo paketų Ispanijoje. Regioninis parlamentas priėmė naują reguliavimą, kurio tikslas yra suvaldyti turistinės nuomos plėtrą ir atlaisvinti būstų pasiūlą vietiniams gyventojams[1].
Pagrindinis pokytis – naujasis 28 punktų „holiday rental“ įstatymas, leidžiantis savivaldybėms nustatyti zonas, kur trumpalaikė nuoma leidžiama, ribojama arba visiškai draudžiama.
Taip pat nustatyta, kad savivaldybės gali riboti turistinę nuomą iki daugiausia 10 procentų gyvenamojo ploto ar teritorijos, o naujiems pastatams prieš leidžiant turistinę nuomą taikomas minimalios pastato senaties reikalavimas, kurio trukmę nustato vietos taisyklės. Tokios priemonės investuotojams reiškia, kad net teisėtai įsigytas turtas nebeužtikrina stabilios galimybės jį naudoti nuomos veiklai.
Bendrijų balsavimai, licencijų ribojimai ir administraciniai reikalavimai kuria kliūtis
Nuo 2025 metų balandžio trumpalaikės nuomos veiklai daugiabučiuose būtinas 60 procentų bendrijos balsų pritarimas, o tai praktikoje dažnai reiškia neigiamą rezultatą, nes vietiniai gyventojai nenori didesnio turistų srauto savo namų aplinkoje. Kartu įsigaliojo nacionalinis nuomos registras, nuo 2025 metų liepos reikalaujantis visų nuomojamų būstų privalomos registracijos ir unikalios licencijos.
Ši sistema leidžia institucijoms dažniau tikrinti nuomotojus, taikyti baudas ir netgi panaikinti leidimus, jei nustatomi pažeidimai. Dėl didėjančio dokumentų kiekio, mokesčių reikalavimų ir galimybės bet kuriuo metu prarasti veiklos teisę ši rinka tampa vis mažiau patraukli užsienio investuotojams, tarp jų ir lietuviams, kurie iki šiol Tenerifę laikė saugia vieta generuoti pastovias trumpalaikės nuomos pajamas.
Teisinis neapibrėžtumas ir vietos valdžios griežta politika verčia abejoti investicijų stabilumu
Kanarų salų valdžia pabrėžia, kad tokie ribojimai būtini siekiant atkurti būsto prieinamumą vietiniams gyventojams, tačiau investuotojams tai reiškia didelę nežinomybę dėl turto ateities. Savivaldybės gali bet kada paskelbti „įtemptos būsto rinkos zonas“, kuriose naujų nuomos licencijų išdavimas sustabdomas.
Net turint galiojančią licenciją, jos trukmė gali būti ribota, o ateityje neretai numatomas galimas jos nebeatnaujinimas. Ilgalaikė nuoma lieka saugesnė, tačiau jos pajamingumas Tenerifėje nėra lygintinas su turistinės nuomos grąža, o tai paneigia pagrindinį motyvą, dėl kurio daugelis lietuvių iki šiol investuodavo į šį regioną.
Augantis savivaldybių spaudimas, griežtėjanti kontrolė ir bendras politinis tonas, kuris akcentuoja turizmo sektoriaus ribojimą, lemia, kad Tenerifė nebegali būti laikoma stabiliu ir patikimu nekilnojamojo turto investuotojų pasirinkimu.
