Televizija be kabelinės: 12 nemokamų kanalų galima žiūrėti su antena, o mokama TV keliasi į internetą

Lietuvoje 12 nacionalinių televizijos programų galima priimti nemokamai per įprastą anteną

Norint žiūrėti pagrindines lietuviškas televizijos programas, nebūtina turėti kabelinės televizijos, mokamo TV plano ar net interneto ryšio. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu galima priimti 12 nemokamų nekoduotų skaitmeninės antžeminės televizijos programų. Atskiruose regionuose prie jų gali prisidėti vietinės televizijos programos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2026 m. rugsėjį atnaujintame nacionalinių televizijos programų sąraše yra „LRT TELEVIZIJA“, „LRT PLIUS“, TV3, TV6, TV8, „Delfi TV“, BTV, LNK, „Info TV“, 2TV, TV1 ir „Lietuvos rytas.tv“. Šios programos sudaro pagrindinį nemokamos nacionalinės televizijos paketą.

Interneto tokiam žiūrėjimo būdui nereikia. Televizijos signalas perduodamas antžeminiais siųstuvais ir priimamas DVB-T antena. Žiūrovas nemoka mėnesinio televizijos abonemento, nors pradžioje gali reikėti nusipirkti anteną ar, naudojant senesnį televizorių, papildomą imtuvą.

Oficialiuose šaltiniuose šiuo metu yra nedidelis neatitikimas: lietuviškoje RRT svetainės versijoje nurodoma 12 nemokamų programų, o angliškoje dar galima rasti skaičių 13. Naujausias LRTK nacionalinių programų sąrašas taip pat apima 12 programų, todėl būtent šį skaičių šiuo metu pagrįsta laikyti aktualiu.

Daugeliui naujesnių televizorių reikia tik antenos ir automatinės kanalų paieškos

RRT nurodo, kad skaitmeninei antžeminei televizijai reikia televizoriaus su integruotu DVB-T imtuvu arba atskiro priedėlio, palaikančio DVB-T ir H.264/MPEG-4/AVC standartą. Daugelyje pastaraisiais metais parduotų televizorių toks imtuvas jau įmontuotas.

Kitas svarbus elementas – antena. Patikimiausias rezultatas paprastai gaunamas naudojant tinkamai įrengtą išorinę anteną. Kai kuriose vietovėse, ypač esant geroms signalo priėmimo sąlygoms, gali pakakti ir kambarinės antenos. Priėmimo kokybė priklauso nuo vietovės, atstumo iki siųstuvo, reljefo, pastatų ir pačios antenos.

Svarbūs ir kabeliai. Seni, pažeisti ar nekokybiškai sujungti antenos kabeliai gali sumažinti signalo kokybę tiek, kad televizijos programos pradeda trūkinėti arba visai dingsta. Skaitmeninės televizijos atveju vaizdas dažnai ne pamažu blogėja, o, pasiekus tam tikrą ribą, pradeda strigti arba dingsta.

RRT taip pat yra perspėjusi dėl senos antenų įrangos, stiprinančios dažnius, kurie televizijai Lietuvoje nebenaudojami. Tokiai įrangai gali trukdyti mobiliojo ryšio LTE signalai, todėl, perkant stiprintuvą ar anteną, verta rinktis dabartiniams televizijos dažniams pritaikytą įrangą.

Mokamos televizijos rinka sparčiai persikelia į internetą

Kol nemokama antžeminė televizija išlieka paprasčiausias būdas žiūrėti pagrindinius kanalus, mokamos televizijos rinka juda priešinga kryptimi – žiūrėjimas vis labiau persikelia į internetą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo 867 542 mokamos televizijos abonentai. Iš jų 397 350 naudojosi televizijos programų platinimo internetu, arba OTT, paslaugomis. Tai reiškia, kad šie vartotojai televizijos turinį gauna internetu ir nėra priklausomi nuo konkretaus interneto tiekėjo televizijos tinklo.

Dar 2026 m. I ketvirtį tokių abonentų buvo 376 609. Per 3 mėnesius jų padaugėjo 20 741, arba maždaug 5,5 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu tradicinių retransliavimo paslaugų abonentų skaičius sumažėjo nuo 489 208 iki 470 192. Tai maždaug 19 tūkst. abonentų mažėjimas per vieną ketvirtį.

IPTV ir televizija internetu nėra tas pats dalykas

Žiūrovui skirtumas kartais beveik nematomas – abiem atvejais televizorius prijungtas prie interneto. Tačiau techniniu ir reguliavimo požiūriu IPTV ir OTT televizija yra skirtingi modeliai.

IPTV paprastai teikiama per konkretaus operatoriaus valdomą elektroninių ryšių tinklą. Televizijos signalas keliauja operatoriaus infrastruktūra, dažnai kartu su jo teikiamu internetu ir specialiu TV priedėliu. Tokia paslauga gali būti susieta su konkrečiu interneto tiekėju.

OTT televizijos atveju turinys perduodamas per viešą internetą. Žiūrovas gali naudoti vienos bendrovės internetą, o televiziją pirkti iš visiškai kito paslaugos teikėjo. Programėlė gali veikti išmaniajame televizoriuje, telefone, planšetėje ar kompiuteryje.

RRT duomenys rodo, kad net tradiciškesnės mokamos televizijos segmente IPTV jau seniai aplenkė kabelinę televiziją. 2025 m. pabaigoje, neįskaičiuojant OTT internetinės televizijos, IPTV teko apie 63,8 proc. mokamos TV paslaugų gavėjų, o kabelinei televizijai – apie 30,5 proc.

Internetinė televizija leidžia atsisakyti kabelio, tačiau tampa priklausoma nuo interneto ryšio

Antžeminės televizijos ir internetinės televizijos skirtumas ypač gerai matomas pagal tai, kokios infrastruktūros joms reikia. DVB-T televizijai reikalingas antžeminis signalas, antena ir televizorius. OTT televizijai antenos nereikia, tačiau būtinas interneto ryšys.

Internetinė televizija suteikia funkcijų, kurių įprasta anteninė televizija dažniausiai neturi: laidų archyvą, transliacijos atsukimą, žiūrėjimą keliuose įrenginiuose, filmų katalogus ir galimybę televiziją pasiimti kartu su savimi.

Kita pusė – interneto kokybė. Jeigu ryšys lėtas, nestabilus arba visiškai nutrūksta, televizijos transliacija gali strigti arba tapti neprieinama. Keliuose namų įrenginiuose vienu metu žiūrint aukštos raiškos vaizdą, didėja ir interneto duomenų srautas.

Todėl anteninė televizija ir internetinė televizija tenkina šiek tiek skirtingus poreikius. Viena suteikia bazinį nemokamų programų paketą be mėnesinio mokesčio, kita – daugiau kanalų ir papildomų funkcijų už periodinį mokestį.

Nemokama televizija nereiškia, kad antena rodys visus internete ar kabeliniuose paketuose esančius kanalus

Antena leidžia priimti tik nekoduotas antžeminiu būdu transliuojamas programas. Šimtai sporto, filmų, dokumentikos ir užsienio televizijos kanalų, kuriuos siūlo mokamos platformos, per paprastą DVB-T anteną neatsiras.

Tas pats pasakytina apie vaizdo platformas ir filmų bibliotekas. „Netflix“, „Disney+“, „YouTube“ ar kitos internetinės paslaugos nėra televizijos programos, kurias būtų galima priimti antena. Joms reikia interneto ir, priklausomai nuo paslaugos, prenumeratos.

Tačiau žmogui, kuris daugiausia žiūri pagrindines lietuviškas televizijas ir papildomą turinį gauna kitais būdais, atskiro mokamo TV paketo gali apskritai nereikėti.

Prieš nutraukiant esamą sutartį, verta pirmiausia prijungti anteną ir patikrinti, kokias programas konkrečioje vietoje pavyksta stabiliai priimti. Regioniniai skirtumai gali būti reikšmingi.

Nemokama „dovana“ prie interneto ar mobiliojo ryšio vėliau gali tapti mokama televizijos paslauga

RRT 2026 m. gegužę atkreipė dėmesį į kitą televizijos rinkos problemą. Tarnyba gauna vis daugiau vartotojų kreipimųsi dėl papildomų paslaugų, kurios kartu su mobiliuoju ar interneto ryšiu iš pradžių suteikiamos nemokamai, tačiau pasibaigus bandomajam laikotarpiui automatiškai tampa mokamos.

Tarp tokių paslaugų RRT tiesiogiai mini televiziją. Pavyzdžiui, klientui keliems mėnesiams gali būti aktyvuotas TV paketas, o vėliau už jį pradedamas skaičiuoti mėnesinis mokestis, jeigu žmogus jo aktyviai neatsisako.

RRT vertinimu, pati tokia praktika nėra automatiškai draudžiama, tačiau operatorius, prieš sudarydamas sutartį, turi aiškiai nurodyti nemokamo laikotarpio trukmę, vėlesnę kainą ir atsiskaitymo sąlygas. Apie artėjančią nemokamo laikotarpio pabaigą vartotojas taip pat turi būti informuojamas.

Todėl prie interneto ar mobiliojo plano nemokamai pridėta televizija nėra tas pats, kas nemokama antžeminė televizija. DVB-T programoms mėnesinės prenumeratos apskritai nėra.

TV sutartyje verta patikrinti ne kanalų skaičių, o programas, dėl kurių paslauga iš tikrųjų perkama

Mokamos televizijos reklamoje dažnai pabrėžiamas bendras kanalų skaičius, tačiau vartotojui svarbiau, ar pakete yra konkrečios jam reikalingos programos.

RRT nurodo, kad, sudarydamas televizijos paslaugų sutartį, vartotojas turi teisę gauti pasirenkamą paketą sudarančių televizijos programų sąrašą. Galima susitarti ir dėl esminių programų, kurios turėjo lemiamą reikšmę apsisprendžiant sudaryti sutartį.

Jeigu paslaugos teikėjas keičia televizijos programų sąrašą, apie pakeitimus turi pranešti iš anksto. Todėl, prieš pasirašant ilgalaikę sutartį, verta išsisaugoti programų sąrašą ir pasitikrinti sąlygas, taikomas pasikeitus paketui.

Televizijos rinkoje šiandien vienu metu egzistuoja 3 skirtingi modeliai: nemokama antžeminė televizija per anteną, operatoriaus tinklu teikiama IPTV ir per bet kurį interneto ryšį veikianti OTT televizija. 2026 m. abonentų statistika rodo, kad būtent trečiasis modelis Lietuvoje šiuo metu auga sparčiausiai.