M. Kairiui – nauji nemalonumai: Vyriausybė spręs dėl dar vieno papeikimo

Konfliktas dėl pertvarkos pasiekė Vyriausybę

Dar vienas konfliktas tarp Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio pasiekė Vyriausybę. Trečiadienį Ministrų kabinetui teks apsispręsti, ar LKT direktoriui skirti papeikimą dėl sprendimų, priimtų vykdant pertvarką Kauno kalėjime.

Nuobaudą M. Kairiui siūlo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Toks siūlymas pateiktas po tarnybinio patikrinimo, kuriame konstatuota, kad LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir jų neatšaukdamas po ministrės nurodymo, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.

Ginčo centre – kalėjimų sistemoje vykdomi personalo pokyčiai. Dar liepą R. Tamašunienė teigė iš profesinių sąjungų gavusi informacijos, kad dalis Saugumo valdymo skyriuose dirbančių pareigūnų į Resocializacijos skyrius esą perkeliami ne savo noru.

Ministrė tuomet tvirtino raginusi LKT vadovą atšaukti priimtus sprendimus, tačiau M. Kairys to nepadarė.

M. Kairys prievartą neigia

Pats LKT vadovas su jam metamais priekaištais nesutinka. M. Kairys neigia, kad pertvarka kalėjimuose vykdoma priverstinai, ir tikina, jog darbuotojams suteikiama galimybė rinktis.

„Resocializacijos skyriuje darbuotojams pasiūlytas didesnis darbo užmokestis, o darbo pobūdis yra panašus. Noriu pabrėžti, kad darbuotojams nėra jokios prievartos pereiti į kitą skyrių – atsisakiusiems pasiūlomos kitos vietos Kalėjimų tarnyboje. Kalėjimo pareigūnams užmokestis kyla 80–90 eurų. Mes esame užtikrinę, kad jų darbo pobūdis nesikeis, nesvarbu, kad pareigybės aprašyme atsiranda daugiau funkcijų“, – sakė M. Kairys.

Anot jo, pertvarkos sustabdymas Kauno kalėjime galėtų sukelti papildomų įstaigos veiklos trikdžių.

LKT vadovą šioje situacijoje palaiko ir dvi profesinės sąjungos. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga paragino Vyriausybę nepritarti siūlymui skirti M. Kairiui papeikimą.

Profesinių sąjungų teigimu, LKT direktorius, priimdamas sprendimus dėl darbuotojų perskirstymo Kauno kalėjime, veikė laikydamasis įstatymų.

Tai būtų ne pirma tarnybinė nuobauda

Jeigu Vyriausybė pritartų naujam papeikimui, tai nebūtų pirmoji M. Kairiui skirta tarnybinė nuobauda.

Praėjusių metų liepos 9 dieną Vyriausybė LKT direktoriui skyrė papeikimą, o jau liepos 16-ąją – griežtą papeikimą. Abi nuobaudas, atsižvelgdamas į atliktų tarnybinių patikrinimų išvadas, tuomet siūlė skirti teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Tarnybinių patikrinimų metu M. Kairio veiksmuose buvo nustatyta pažeidimų, susijusių su tarnybos lėšų panaudojimu ir tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.

Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš užimamų pareigų. Vis dėlto LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas, dėl kurio jo atleidimui taikoma speciali teisinė apsauga.

Tyrimas nutrauktas, sprendimas – Vyriausybės rankose

Su M. Kairiu susijusi istorija buvo persikėlusi ir į teisėsaugą. Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio LKT vadovui. Šių metų gegužę šis tyrimas buvo nutrauktas.

Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, tyrimas galėjo būti atliekamas dėl buvusio teisingumo ministro R. Mockaus veiksmų. Portalas taip pat skelbė, kad M. Kairys esą galėjo įrašyti pokalbį su tuomečiu ministru ir perduoti jį teisėsaugai.

M. Kairys Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybėje dirba nuo 2023 metų. Tų metų kovą jis buvo paskirtas LKT direktoriaus pavaduotoju, o 2024 metų gegužę tapo tarnybos direktoriumi.

Dabar M. Kairio tarnybinės atsakomybės klausimas vėl atsidūrė Vyriausybės rankose. Trečiadienį Ministrų kabinetas turės nuspręsti, ar dėl Kauno kalėjime vykdytos pertvarkos ir su ja susijusių sprendimų LKT vadovui skirti dar vieną papeikimą.