Už 50 kvadratų – iki 220 tūkst. eurų: kiek kainuoja butai didmiesčiuose?

Pardavimų daugėja, tačiau didmiesčių rezultatai skiriasi

Lietuvoje nekilnojamojo turto nuperkama vis daugiau, tačiau Vilnius, Kaunas ir Klaipėda gyvena skirtingu ritmu. Sostinėje butų pardavimai auga, kituose dviejuose didmiesčiuose beveik nekinta, o visoje šalyje sparčiau daugėja namų sandorių. Pirkėjams skirtumus dar labiau išryškina kainos: vien pasirinkus kitą Kauno miesto rajoną, tokio paties ploto naujam butui gali prireikti dešimtimis tūkstančių eurų didesnio biudžeto.

Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 105,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų. Tai 8,1 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–rugsėjį, kai jų buvo 97,6 tūkstančio.

Vien rugsėjį įregistruota 12,6 tūkst. NT sandorių – 15,1 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį ir 3,7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį, kai jų buvo 12,2 tūkstančio.

Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio vertinimu, atskiros NT objektų kategorijos rodo stabilią padėtį, o paskutinį metų ketvirtį rinka pasitinka turėdama nemažą persvarą.

„Į metų finišo tiesiąją rinka įžengia turėdama nemažą persvarą palyginti su praėjusiais metais ir mažai tikėtina, kad per paskutinįjį metų ketvirtį šią persvarą išbarstys“, – teigė jis.

Analitikų manymu, labai tikėtina, kad panašus augimo tempas išsilaikys ir paskutinius tris metų mėnesius.

Butų rinkoje – nuosaikesnis augimas

Butų pardavimų skaičius didėjo lėčiau nei bendras NT rinkos aktyvumas. Per devynis mėnesius šalyje įregistruota 28 tūkst. butų pardavimų – 2,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 27,4 tūkstančio.

Rugsėjį įregistruota 3,3 tūkst. butų sandorių. Jų skaičius buvo 7,6 proc. didesnis nei prieš metus ir 5,4 proc. didesnis nei rugpjūtį. Taigi rudens pradžioje prekyba butais suaktyvėjo, nors bendras devynių mėnesių augimas išliko palyginti nedidelis.

Vilniuje šiemet įregistruota beveik 10 tūkst. butų pardavimų – 3,8 proc. daugiau nei pernai. Kaune parduota 3,7 tūkst. butų, tačiau jų skaičius padidėjo vos 0,2 procento. Klaipėdoje įregistruota 2,3 tūkst. pardavimų – 0,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Vadinasi, bendro šalies NT rinkos augimo negalima vienodai taikyti kiekvienam miestui. Kauno ir Klaipėdos butų pardavimų apimtys tebėra artimos pernykštėms, o sostinėje fiksuojamas didesnis pokytis.

Tokio paties ploto buto kaina gali skirtis dešimtimis tūkstančių

Tuo tarpu „Ober-Haus“ rugpjūčio apžvalgoje naujos statybos dviejų kambarių butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose Vilniuje siekia 2 700–3 600 eurų už kvadratinį metrą, Kaune – 2 550–3 200 eurų, Klaipėdoje – 2 500–3 100 eurų.

Pritaikius šiuos intervalus 50 kvadratinių metrų butui, Vilniuje susidarytų 135–180 tūkst. eurų, Kaune – 127,5–160 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 125–155 tūkst. eurų.

O štai Kauno centre bei Senamiestyje naujos statybos dviejų kambarių butams su daline apdaila nurodoma 3 300–4 400 eurų už kvadratinį metrą. Tokio paties 50 kvadratinių metrų ploto būstui tai reikštų 165–220 tūkst. eurų.

Šie rugpjūčio kainų intervalai papildo sandorių statistiką, tačiau nėra rugsėjo pardavimų kainų vidurkiai ir neparodo, kiek kainavo kiekvienas įregistruotas būstas.

Namų pardavimai išaugo beveik dešimtadaliu

Individualių gyvenamųjų namų rinkoje metinis pokytis ryškesnis. Per tris ketvirčius Lietuvoje įregistruota 10,4 tūkst. namų pardavimų – 9,8 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–rugsėjį, kai jų buvo 9,5 tūkstančio.

Vien rugsėjį įregistruota 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių. Tai 18 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, tačiau 2,3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.

Taigi namų pardavimai išlieka gerokai aktyvesni nei prieš metus, nors mėnesio rezultatas šiek tiek suprastėjo. Tuo pat metu butų ir žemės sklypų sandorių rugsėjį padaugėjo palyginti tiek su praėjusiais metais, tiek su rugpjūčiu.

Devynių mėnesių laikotarpiu namų pardavimų augimas buvo sparčiausias iš šių trijų kategorijų. Vis dėlto vien tokia statistika neparodo, ar pirkėjai namus renkasi vietoje butų – tam reikėtų papildomų duomenų apie jų pasirinkimus.

Beveik pusę perleistų objektų sudaro žemės sklypai

Didelę bendro rinkos aktyvumo dalį sudaro žemės sklypai. Per sausį–rugsėjį šalyje įregistruota beveik 49 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimų – 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 45,3 tūkstančio.

Rugsėjį įregistruota 5,9 tūkst. žemės sklypų sandorių. Jų skaičius buvo 17,4 proc. didesnis nei prieš metus ir 2,3 proc. didesnis nei rugpjūtį.

Palyginus beveik 49 tūkst. sklypų pardavimų su bendru 105,5 tūkst. perleistų NT objektų skaičiumi, matyti, kad sklypams tenka maždaug 46 proc. bendro rezultato. Todėl visos NT rinkos augimas nėra vien būsto pirkimo rodiklis.

Registrų centras paaiškina, kad jo rinkos aktyvumo statistika apima įvairiais būdais įsigytą turtą: pirkimą iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kitus atvejus. Valstybinės žemės pirkimo sandoriai į šiuos duomenis neįtraukiami.

Vertindamas būsto rinką, Registrų centras atskiria gyvenamuosius pastatus nuo gyvenamųjų patalpų. Pirmiesiems priskiriami vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatai bei pastatai įvairioms socialinėms grupėms. Antrajai kategorijai priskiriami butai ir kitos gyvenamosios patalpos.

Pateikiamas bendras skaičius apibūdina perleistus NT objektus, todėl jo nereikėtų suprasti kaip tiek pat būstą įsigijusių šeimų ar atskirų pirkėjų skaičiaus.