Išmanusis telefonas pakeis ne tik skaitmeninę piniginę
Kol dalis Europos valstybių ruošiasi naujai skaitmeninės tapatybės erai, Lietuva gali likti tarp atsiliekančiųjų. Iki 2026 metų pabaigos visos Europos Sąjungos šalys turės pasiūlyti gyventojams skaitmeninę tapatybės piniginę – mobiliąją programėlę, kurioje bus galima saugoti svarbiausius asmens dokumentus ir jais naudotis visoje Bendrijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad Lietuvai vėluojant įgyvendinti šį projektą, pasekmes gali pajusti ne tik valstybė, bet ir gyventojai bei verslas.
Skaitmeninė tapatybės piniginė taps kur kas daugiau nei vieta dokumentams saugoti telefone. Joje palaipsniui atsiras asmens tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir kiti svarbūs duomenys. Esminis jos privalumas – visi šie dokumentai bus pripažįstami visose Europos Sąjungos valstybėse, todėl jais bus galima naudotis nepriklausomai nuo šalies, kurioje jie buvo išduoti[1].
Pirmasis sistemos etapas startuos 2026 metų gruodžio 22 dieną – iki šios datos valstybės turės užtikrinti bent europiniu mastu pripažįstamą skaitmeninį asmens tapatybės dokumentą. Vėliau piniginės galimybės bus plečiamos, o joje atsiras vis daugiau dokumentų ir paslaugų.
Nors pasirengti pokyčiams valstybės galėjo nuo 2024 metų, kai įsigaliojo atnaujintas ES reglamentas, kai kurios šalys – tarp jų Skandinavijos valstybės, Vokietija, Latvija ir Estija – jau yra gerokai pažengusios.
„Lietuvoje taip pat būta bandomųjų projektų, tačiau šiuo metu panašu, kad laiku spėti gali nepavykti. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie formalų ES teisės reikalavimų įgyvendinimą. Daug reikšmingesnis klausimas – kokias realias pasekmes toks vėlavimas gali turėti rinkai, verslui ir kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžia technologijų teisės ekspertas, advokatas Mindaugas Civilka.
Vėlavimas gali kainuoti gyventojams ir verslui
Ekspertų teigimu, didžiausia rizika slypi ne vien galimame pavėluotame europinių įsipareigojimų įgyvendinime. Skaitmeninė tapatybės piniginė turėtų gerokai palengvinti gyvenimą žmonėms, kurie keliauja, dirba ar studijuoja kitose ES šalyse. Ateityje reikalingus dokumentus – nuo sveikatos draudimo informacijos iki elektroninių receptų ar vairuotojo pažymėjimo – bus galima pateikti tiesiai iš telefono, nebesirūpinant popieriniais dokumentais, jų vertimais ar autentiškumo įrodymu.
Pokyčiai svarbūs ir verslui – esą naujoji sistema pakeis klientų tapatybės nustatymo procesus, sumažins administracines išlaidas ir paspartins paslaugų teikimą. Tai ypač aktualu finansų, telekomunikacijų, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų sektorių įmonėms. Be to, nuo 2027 metų pabaigos daliai paslaugų teikėjų europinės skaitmeninės tapatybės piniginės palaikymas taps privalomas.
Kuriant sistemą daug dėmesio skiriama ir duomenų apsaugai. Gyventojai galės dalintis tik ta informacija, kurios reikia konkrečiai paslaugai gauti, o prie sistemos galės jungtis tik iš anksto patikrinti paslaugų teikėjai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti sukčiavimo atvejų ir sustiprins kibernetinį saugumą.
„Tai nėra vien technologinis projektas ar dar viena programėlė telefone. Kalbame apie tai, kaip ateityje įrodysime savo tapatybę, gausime paslaugas ir keisimės dokumentais visoje ES. Todėl svarbiausia šiandien ne diskutuoti, ar tokios sistemos reikės – sprendimas jau priimtas. Klausimas yra kitas: ar Lietuva bus pasirengusi ja naudotis kartu su pirmaujančiomis Europos valstybėmis, ar prie bendros sistemos prisijungs vėluodama“, – apibendrina M. Civilka.
Europos skaitmeniniai pokyčiai įgauna pagreitį
Skaitmeninė tapatybės piniginė – tik viena iš iniciatyvų, kuriomis Europos Sąjunga siekia stiprinti bendrą skaitmeninę infrastruktūrą. Lygiagrečiai vystomas ir skaitmeninio euro projektas, kuris jau perėjo į praktinio testavimo etapą. Europos Centrinis Bankas (ECB) atrinko 36 bankus ir mokėjimo paslaugų teikėjus iš visos euro zonos, kurie dalyvaus bandomajame projekte.
Tarp jų – ir Lietuvoje licencijuotas „Revolut Bank UAB“. Bandomasis etapas prasidės 2027 metų antrąjį pusmetį ir truks vienerius metus. Jo metu bus vertinama, kaip skaitmeninis euras veikia realiomis sąlygomis – atsiskaitant fizinėse prekybos vietose, elektroninėje prekyboje, tarp gyventojų bei atliekant mokėjimus net ir be interneto ryšio.
Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, papildanti grynuosius pinigus, tačiau jų nepakeičianti. Projektu siekiama ne tik pasiūlyti naują atsiskaitymo priemonę, bet ir stiprinti Europos mokėjimų sistemos nepriklausomybę nuo tarptautinių mokėjimų tinklų, tokių kaip „Visa“, „Mastercard“ ar „PayPal“. Kartu daug dėmesio skiriama vartotojų privatumui, kibernetiniam saugumui ir galimybei atlikti mokėjimus net sutrikus interneto ryšiui.
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro įvedimo dar nėra priimtas. Jis priklausys nuo šiuo metu rengiamų ES teisės aktų ir bandomojo projekto rezultatų. Jei teisėkūros procesas vyks pagal planą, pirmoji skaitmeninio euro emisija galėtų įvykti 2029 metais.
