Kol pinigai yra pensijų fonde, jie neliečiami, bet patekę į sąskaitą tampa įprastomis lėšomis
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia esminį momentą, kurį daugelis žmonių pražiūri: teisinė pinigų apsauga galioja tik tol, kol jie yra pensijų fonde. Antros pakopos lėšos laikomos socialinės paskirties ir negali būti išieškomos, tačiau ši apsauga nėra amžina.
Situacija pasikeičia tą pačią akimirką, kai žmogus nutraukia kaupimą ir pinigai pervedami į asmeninę banko sąskaitą. Nuo tada jie teisiškai prilyginami bet kurioms kitoms piniginėms lėšoms – atlyginimui, honorarui ar kitoms pajamoms.
„Kol lėšos yra pensijų fonde, jos laikomos tikslinėmis socialinės paskirties lėšomis ir negali būti išieškomos. Tačiau nuo to momento, kai pinigai išmokami asmeniui ir įplaukia į jo banko sąskaitą, jie netenka specialaus teisinio statuso ir tampa bendrosiomis piniginėmis lėšomis, iš kurių gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas“, – sakė Raimonda Joskaudienė.[1]
Būtent šis teisinis virsmas ir lemia, kodėl žmonės, tikėjęsi „apsaugotų“ pensijos pinigų, jų realiai negauna.
Praktikoje pinigai dažnai nuskaičiuojami automatiškai ir be atskiro vertinimo
Teisininkės teigimu, dažniausias scenarijus yra labai paprastas ir techninis. Asmuo nutraukia kaupimą, pensijų fondas perveda visą sukauptą sumą į banko sąskaitą, o ši sąskaita jau yra areštuota dėl vykdomosios bylos.
Tokiu atveju bankas veikia automatiškai. Gavęs lėšas, jis jų kilmės nevertina ir netikrina, ar tai buvo pensijų fondų išmoka, ar kita įplauka. Jei sąskaitai taikomas areštas, pinigai laikomi areštuotais.
„Bankas, gavęs lėšas, automatiškai jas identifikuoja kaip areštuotas. Lėšos (ar jų dalis) pervedamos antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą“, – sakė Raimonda Joskaudienė.
Svarbu suprasti, kad bankai daro išimtis tik toms įplaukoms, kurios aiškiai įvardytos kaip neareštuotinos – pavyzdžiui, vaiko pinigams ar tam tikroms tikslinėms socialinėms išmokoms. Antros pakopos pensijų išmokos tokio statuso neturi, kai jau yra pervestos žmogui.
Apsaugos mechanizmų yra, bet jie riboti ir ne visada veikia realybėje
Teoriškai Civilinio proceso kodeksas numato tam tikrus „saugiklius“. Pavyzdžiui, sąskaitoje turi likti minimali neareštuojama suma, reikalinga būtinoms pragyvenimo reikmėms. Tačiau tai nereiškia, kad visa pervesta pensijų suma bus apsaugota.
Praktikoje galimybė kreiptis į antstolį ir prašyti dalinio lėšų atlaisvinimo egzistuoja, tačiau, kaip pabrėžia pati teisininkė, tokie atvejai yra itin reti ir sprendžiami individualiai. Vien tai, kad pinigai yra „pensijos“, nėra pakankamas argumentas.
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, – įsitikinimas, kad pensijų pinigai neliečiami bet kokiomis aplinkybėmis. „Tai juk pensijos pinigai – jų negalima liesti“, – taip dažnai galvoja skolininkai, tačiau teisinė realybė yra kitokia.
Todėl, pasak Raimondos Joskaudienės, prieš nutraukiant kaupimą būtina įsivertinti turimas vykdomąsias bylas ir jų apimtį. Priešingu atveju rizika labai konkreti: pinigai tą pačią dieną gali būti nuskaičiuoti, o žmogus liks be planuotų lėšų ir be realios galimybės situaciją pakeisti jau po fakto.
