Nicolas Sarkozy neišsisuko: gavo nuosprendį už neteisėtą kampanijos finansavimą
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sulaukė galutinio teismo sprendimo – šalies Aukščiausiasis Kasacinis teismas atmetė jo paskutinį apeliacinį skundą dėl neteisėto 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo. Tai reiškia, kad 70 metų politikas privalės atlikti jam skirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurios šeši mėnesiai gali būti atliekami su elektroniniu stebėjimu, be įkalinimo.
N. Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl to, kad leido savo partijai – tuomet vadintai UMP, dabar „Respublikonai“ – veikti pagal dvigubos apskaitos schemą, kuria buvo slepiamos per didelės rinkimų kampanijos išlaidos. Prokurorai nustatė, kad jo rinkimų komanda išleido beveik dvigubai daugiau nei leidžiama pagal įstatymą – viršijo 22,5 mln. eurų ribą, rengdama prabangius susitikimus ir mitingus[1].
Kad paslėptų šias išlaidas, partija per viešųjų ryšių agentūrą „Bygmalion“ išrašydavo sąskaitas partijos vardu, o ne kampanijos fondui. Aukščiausiasis teismas savo sprendime nurodė, kad Sarkozy „asmeniškai leido savo komandai viršyti išlaidų limitą“, nors žinojo, jog taip bus pažeistas įstatymas. Pats buvęs prezidentas viso proceso metu kaltinimus vadino „pasakomis“ ir „melais“.

Antroji galutinė Sarkozy byla ir nauji kaltinimai dėl Libijos pinigų
Šis sprendimas – jau antra galutinė N. Sarkozy bausmė per dvejus metus. 2024-ųjų gruodį tas pats Kasacinis teismas paliko galioti kitą – vienerių metų – nuosprendį dėl korupcijos ir prekybos įtaka vadinamojoje „Bismutho byloje“. Tąkart buvęs prezidentas bausmę atliko namuose, dėvėdamas elektroninį stebėjimo įrenginį.
Tačiau tai dar ne viskas. Rugsėjį Paryžiaus teismas skyrė jam penkerių metų kalėjimo bausmę už kaltinimus priėmus neteisėtą finansavimą iš Muammaro Gaddafi režimo per 2007 metų rinkimų kampaniją. Sarkozy praleido tris savaites La Santé kalėjime, o po paleidimo laukia apeliacijos procesas. Iki naujo teismo jis yra griežtai prižiūrimas ir negali išvykti iš Prancūzijos.
Ši byla, vadinama „Libijos afera“, tebėra viena iš didžiausių korupcijos istorijų šiuolaikinėje Prancūzijoje. Tyrėjai teigia, kad Gaddafi režimas per tarpininkus perdavė milijonus eurų Sarkozy kampanijai, mainais tikėdamasis politinės paramos tarptautinėje arenoje.
Po savo trumpalaikės įkalinimo patirties Sarkozy pranešė rašantis knygą „Kalinio dienoraštis“ („Journal d’un prisonnier“), kurioje aprašys tris savaites praleistas La Santé kalėjime.
Nors Sarkozy ir toliau tvirtina esąs nekaltas, o jo advokatai vadina visus procesus „politiškai motyvuotais“, Prancūzijos teismai sistemingai patvirtina jo kaltę trijose skirtingose bylose. Tai beprecedentis atvejis šalyje, kur buvęs prezidentas dabar turi atlaikyti ir teismo nuosprendžių, ir reputacijos naštą.