Teismas: bauda dėl Stepukonio sandorių palikta galioti
Finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ nepavyko išvengti atsakomybės – teismas galutinai patvirtino jai skirtą baudą, kaip nurodoma, už rimtus priežiūros pažeidimus. Regionų administracinis teismas nusprendė, kad 55,1 tūkst. eurų sankcija, kurią skyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), yra pagrįsta ir proporcinga, todėl įmonės skundas buvo atmestas.
Nors bylos detalės neatskleidžiamos dėl uždarų posėdžių, aišku viena – sprendimas susijęs su buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio finansiniais sandoriais, kurie sukėlė įtarimų dėl galimo dešimčių milijonų eurų išvaistymo[1].
Teismas aiškiai įvardijo pagrindinę problemą: „Paysera“ nepakankamai stebėjo kliento finansinius veiksmus, nors šie rodė galimas pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo rizikas. Pasak teismo, finansų įstaigos pareiga nėra apsiriboti vienkartiniu įtartino sandorio patikrinimu.
Nurodoma, kad net jei pirmasis vertinimas pažeidimų neatskleidžia, institucija privalo nuolat stebėti klientą, analizuoti jo sandorius ir vertinti jų atitikimą turimai informacijai apie veiklą bei lėšų kilmę. Kitaip tariant, kontrolė turi būti nuosekli ir tęstinė, o ne formali procedūra „dėl varnelės“.

„Paysera“ istorijoje – tai ne pirmas pažeidimas
„Paysera“ bandė gintis teigdama, kad FNTT pradėtas neplaninis patikrinimas buvo nepagrįstas, tačiau teismas šį argumentą atmetė ir konstatavo, kad tarnyba veikė savo įgaliojimų ribose. Taip pat nebuvo pritarta bendrovės pozicijai dėl dvigubos baudos – nustatyta, kad FNTT ir Lietuvos bankas nagrinėjo skirtingus laikotarpius, todėl tas pats pažeidimas nebuvo vertinamas du kartus.
FNTT jau anksčiau buvo nustačiusi pažeidimų, susijusių su 3,9 mln. eurų pervedimu į Š. Stepukonio sąskaitą 2022 metais, o Lietuvos bankas per pastaruosius metus taip pat skyrė bendrovei ne vieną baudą – nuo 400 tūkst. eurų už neteisėtą įsigijimo sandorį iki mažesnių sankcijų už ataskaitų neteikimą ir ankstesnių pažeidimų neištaisymą.
Sprendimą ruošiasi skųsti
Antradienį „Paysera“ paskelbė skųsianti teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta jai skirta 55,1 tūkst. eurų bauda už netinkamą kliento sandorių stebėseną, susijusią su buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio veikla[2].
Bendrovė teigia nesutinkanti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vertinimu ir artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. „Paysera“ argumentuoja, kad patikrinimas buvo per siauras, nes apsiribojo vieno kliento analize, nors įprastai vertinama visa įmonės sistema, ir kelia klausimą, ar toks tyrimas gali pagrįsti sisteminius pažeidimus.
Įmonė taip pat pabrėžia pati 2022 metais identifikavusi įtartiną veiklą, ją sustabdžiusi ir apie tai informavusi institucijas, todėl, jos vertinimu, skirta sankcija yra neproporcinga. Anot bendrovės, klientas buvo nuolat stebimas, priskirtas aukštos rizikos kategorijai, o įtartinos operacijos stabdomos, tačiau teismas šių argumentų nepriėmė ir paliko galioti FNTT skirtą baudą.

Priimtas „Foxpay“ nepalankus sprendimas
Kovo viduryje Regionų administracinis teismas taip pat patvirtino Lietuvos banko sprendimą panaikinti finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją, atmesdamas bendrovės skundą kaip nepagrįstą[3].
Teismas konstatavo, kad centrinis bankas veikė teisėtai ir sprendimą priėmė įvertinęs visą patikrinimo metu surinktą informaciją, įskaitant įmonės vidaus procedūras bei klientų duomenis, o licencijos panaikinimas – kaip griežčiausia priemonė – buvo proporcingas nustatytiems „reikšmingiems ir sistemingiems“ pinigų plovimo prevencijos pažeidimams.
Sprendime taip pat akcentuota, kad bendrovės savininkė Ieva Trinkūnaitė neatitiko akcininkams keliamų reikalavimų, o argumentai dėl galimo šališkumo ar teisės būti išklausytai pažeidimo nepasitvirtino.
Primename, kad teisėsauga tiria galimai neskaidrią „Foxpay“ veiklą, kurioje įtariama mažiausiai 17 mln. eurų lėšų legalizavimas, atliktos dešimtys kratų, rasta apie 0,5 mln. eurų grynųjų, o įtarimai pareikšti keliems asmenims, tarp jų verslininkui Vilhelmui Germanui, I. Trinkūnaitei ir su politiniu skandalu siejamam Mindaugui Navickui.