Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Teismas įpareigojo Lenkiją ir Rumuniją sumokėti beveik 2 mlrd. eurų „Pfizer“ už COVID vakcinas

Medicina, Pasaulis, TeisėDovilė Barauskaitė
Suprasti akimirksniu
COVID-19 vakcina. Artem Podrez / Pexels nuotrauka

Briuselio teismas nurodė vykdyti sutartis ir sumokėti už nepriimtas vakcinų dozes

Briuselio pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Lenkija ir Rumunija privalo vykdyti COVID-19 vakcinų pirkimo sutartis su „Pfizer“ ir „BioNTech“. Teismas įpareigojo šalis sumokėti už vakcinas, kurių jos nepriėmė. Sprendimas priimtas po 2023 metais farmacijos bendrovių pateikto ieškinio.

Pagal nutartį Lenkija turi sumokėti apie 1,3 mlrd. eurų, o Rumunija – apie 600 mln. eurų. Bendra suma siekia beveik 1,9 mlrd. eurų. Be to, šalys privalo priimti sutartyse numatytas vakcinų dozes.[1]

Teismas atmetė abiejų valstybių argumentus. Lenkija ir Rumunija teigė, kad pandemijos situacija pasikeitė, o vakcinų poreikis sumažėjo. Tačiau teismas nusprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartis.

Taip pat atmestas argumentas, kad „Pfizer“ galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Teismas konstatavo, kad tokie teiginiai nebuvo pagrįsti.

Ginčas kilo dėl perteklinių vakcinų ir neįvykdytų įsipareigojimų

Ginčo šaknys siekia 2021 metus, kai Europos Komisija sudarė vieną didžiausių vakcinų pirkimo sutarčių. Tuomet buvo užsakyta iki 900 mln. dozių, vėliau pridėta dar 200 mln. Šios vakcinos turėjo būti pristatytos 2022–2023 metais.

Tačiau pandemijai slopstant, kai kurios šalys pradėjo abejoti tokių kiekių būtinybe. 2023 metais dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekė peržiūrėti sutartis ir sumažinti užsakymus.

„Pfizer“
„Pfizer“ ir ES pandemijos metu sudarė milžinišką sandorį dėl vakcinų pirkimo. Mike Baumesteir/Unsplash nuotrauka

Lenkija dar 2022 metais atsisakė priimti dalį vakcinų. Tuometinis sveikatos ministras rėmėsi force majeure aplinkybėmis. Buvo nurodoma, kad šalį stipriai paveikė karo Ukrainoje pasekmės ir pabėgėlių srautas.

Rumunija vėliau pasirinko panašią poziciją. Abi šalys teigė, kad susiklosčiusi situacija iš esmės pasikeitė, todėl pradiniai įsipareigojimai turėtų būti peržiūrėti. Teismas šių argumentų nepripažino.

Politinės pasekmės ir kritika dėl ankstesnių sprendimų

Lenkijos valdžia jau paskelbė, kad sprendimą skųs. Sveikatos ministerija teigia, jog bus išnaudotos visos teisinės galimybės apginti šalies interesus. Galutinis sprendimas gali būti peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme.[2]

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas dėl situacijos kaltę suvertė ankstesnei valdžiai. Jis pareiškė, kad būtent ankstesnė vyriausybė užsakė vakcinas, kurių vėliau nepriėmė ir neapmokėjo. Pasak jo, dabar už tai teks sumokėti didelę kainą.

Rumunijoje taip pat girdima kritika ankstesniems sprendimams. Sveikatos ministras Alexandru Rogobete teigė, kad dabartinė situacija yra ankstesnės valdžios klaidų pasekmė. Jis pabrėžė, kad suma yra itin didelė ir prilygsta regioninės ligoninės kainai.

Tuo metu „Pfizer“ pabrėžia sutartinių įsipareigojimų svarbą. Bendrovė teigia, kad sprendimas patvirtina bendrų Europos veiksmų principą pandemijos metu. Šis teismo sprendimas gali turėti platesnių pasekmių ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios taip pat bandė keisti vakcinų pirkimo sąlygas.

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika