Lietuva kreipiasi į ES sprendimų dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai
Teisinės valstybės – Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kartu su kitais ministerijos atstovais suka galvą, kokius „europinio lygmens“ sprendimus priimti, kad būtų galima be teismo sprendimo konfiskuoti įšaldytas Rusijos lėšas ir jas perduoti Ukrainai. Kol panašių sprendimų jau imasi Estija, europinės institucijos kol kas nepriima bendro sprendimo, tad savivaliauti negali ir Lietuva. Tačiau teisingumo ministrė rankų nenuleidžia ir pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu nuolatos ieško bendrų sprendimų.
Lietuva visomis išgalėmis siekia, kad savo rankomis galėtų priimti sprendimus dėl įšaldyto rusų turto ir jo perdavimo Ukrainai, tačiau kol kas tokios iniciatyvos be priimtų teisinių sprendimų ES lygmeniu, priimti negali. Visgi, Teisingumo ministerijos komentare nurodoma, kad Lietuva kartu su partnerėmis nuolat kelia šį klausimą įvairiuose ES formatuose ir tikisi, kad galiausiai bus surastas ES teisę ir tarptautines žmogaus teisių garantijas atitinkantis sprendimas[1].
Ministerija nurodė, kad diskusijos dėl galimybės konfiskuoti Rusijos įšaldytą turtą ir perduoti jį Ukrainai vyksta visoje Europos Sąjungoje, o Lietuvoje šio klausimo nagrinėjimui pernai metais buvo sudaryta net darbo grupė, siekiant atsakyti į klausimą, kokios yra teisinės galimybės konfiskuoti pagal Rusijai ES įvestas sankcijas įšaldytą asmenų turtą ir perduoti jį Ukrainai. Visgi, galiausiai buvo priimtas sprendimas, kad Lietuva to nacionaliniais sprendimais padaryti negali, tam reikalingas ES lygmeniu priimtas teisinis sprendimas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pridūrė taip pat siekianti, kad Rusijos įšaldyto turto klausimas tuoj pat būtų išspręstas. VRM esą taip pat už tai, kad atsirastų europinis sprendimas, jog 80 milijonų įšaldytas turtas būtų panaudojamas Ukrainos atstatymui.
Estija rengia teisinį pagrindą įšaldytam Rusijos turtui perduoti
Praėjusią savaitę Estijos Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijos pareiškė rengiančios teisinį pagrindą įšaldyto Rusijos turto perdavimui Ukrainai ir pranešė, kad tokio įstatymo projektas vyriausybei bus pateiktas kitą mėnesį[2].
Skelbiama, kad Estijos politikai ir kitos Vakarų valstybės diskutavo apie Rusijos oligarchų ir centrinio banko turto, įšaldyto dėl Vakarų taikomų sankcijų, panaudojimą Ukrainos atstatymui, kuris įkainotas maždaug 350 mlrd. eurų.
Visgi, dvejojama, ar bus taip paprasta sutarti dėl kitos valstybės turto konfiskavimo, mat remiantis bendrąja teise užsienio valstybei priklausantį turtą konfiskuoti sunku. Tačiau situaciją esą lengvina tai, kad Rusija nuolatos pažeidinėja tarptautinę teisę.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu teigė, kad šis atvejis sukurs precedentą tarptautinėje teisėje kaip ir nepaprastojo tribunolo kūrimas, kuriame Rusijos Federacija būtų traukiama atsakomybėn už savo įvykdytus karo nusikaltimus.
Anot U. Reinsalu, remiantis bendru tarptautinės teisės principu, nurodančiu, kad žalą padaręs subjektas turi ją ir atlyginti, teisiškai būtų įmanoma konfiskuoti ir perduoti Ukrainai Rusijos įšaldytą turtą.
Valstybė turi imunitetą net ir tuo atveju, jeigu šiurkščiai pažeidžia pagrindinės teisės normas
Komentuodama galimybes Estijai konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, Talino universiteto tarptautinės teisės ir saugumo profesorė Tiina Pajuste teigė, kad pagal tarptautinę teisę yra draudžiama perleisti užsienio valstybės ar jos piliečių turtą, mat valstybes saugo imunitetas, o privačius asmenis – tarptautinė investicijų teisė ir žmogaus teisės. Būtent šis valstybių turimas imunitetas esą saugo jas nuo kitų valstybių teismų ir vykdomosios valdžios panaudojimo prieš jas, įskaitant ir turto perdavimą[4].
T. Pajuste nurodė, kad 2012 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje, kurioje dalyvavo Vokietija ir Italija nurodė, kad valstybė imunitetą turi net ir tuo atveju, kai šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės kita pagrindinė tarptautinės teisės norma.
Vienintelė tarptautinės teisės suteikiama sritis, pasak jos, tai galimybė imtis atsakomųjų priemonių. Tačiau šių priemonių naudojimas yra apribotas ir turi būti įgyvendinamas taip, kad vėliau būtų galima tęsti atitinkamų įsipareigojimų vykdymą. Turto įšaldymas esą gali būti laikomas priemone, atitinkančia šiuos reikalavimus, nes turtas gali būti grąžintas tarptautinę teisę pažeidusiai šaliai, jei ji nusprendžia nutraukti savo neteisėtą veiklą. Kita vertus, turto perdavimas jau yra galutinio pobūdžio veiksmas.
„Tarptautinė investicijų teisė draudžia perleisti privačių asmenų turtą. Jei tarp dviejų šalių sudaryta dvišalė investicijų sutartis, fizinis asmuo, kurio turtas buvo perleistas, gali kreiptis į arbitražą“, – pažymėjo teisės ekspertė[4].
Ji taip pat pridūrė, kad Estija ir Rusija nėra sudariusios dvišalės investicijų sutarties, tačiau kitos ES šalys, o tarp jų ir Lietuva, Kroatija ir Švedija, tokias sutartis yra sudariusios.
Taigi, nuosavybės atėmimas iš asmens be tinkamo teismo proceso būtų laikomas savavališku.
