Talibai skelbia uždarantys moterų grožio salonus, to priežastis – neatskleidžiama
Afganistaną valdantys talibai ima drausti moterų grožio salonų veiklą. Skelbiama, kad draudimas pradedamas taikyti tiek sostinėje Kabule, tiek ir visose kitose Afganistano provincijose, o grožio salonai yra įspėjami per mėnesį nutraukti savo veiklą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie turi užsidaryti ir pateikti ataskaitą apie savo veiklos nutraukimą[1].
Jungtinių Tautų (JT) pagalbos misija Afganistane (UNAMA) sureagavo į šį naujausią talibų draudimą ir paragino Talibaną nedelsiant nutraukti jo įgyvendinimą, įspėjant, kad šis moterų teisių apribojimas turės neigiamą poveikį ekonomikai ir net tiesiogiai prieštarauja deklaruojamai paramai moterų verslui.
Tuo tarpu regionų analitikas, ekspertas Torekas Farhadi aiškina, kad Talibano vyriausiasis lyderis Haibatullah Akhundzada didžiuojasi savo valdymu ir neteisingai džiaugiasi tuo, kad sukūrė „puritonišką islamo sistemą“.
„Kai kitur islamo pasaulyje moterys lankosi grožio salonuose, Afganistane jis uždaro grožio salonus, kurie ir taip buvo skirti tik moterims. Talibanas yra sekta ir laikosi savo vadinamojo emyro potvarkių. Kadangi jie turi ginklų, jie primeta savo valdžią Afganistano žmonėms“, – sako T. Farhadi, vadindamas Talibano vadovo islamo interpretaciją „labai ribota“.
Jau anksčiau JT ekspertai žmogaus teisių klausimais Afganistane jų pačių pateiktoje ataskaitoje teigė, kad „sisteminga ir institucionalizuota moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas“.
Talibams atėjus į valdžią kenčia visos Afganistano moterys
Antradienį patvirtintas talibų vyriausybės įsakas prisideda prie ankstesnių ribojimų, kurie draudžia moterims mokytis, lankytis viešosiose vietose ir dirbti daugumą darbų.
Nepaisant pradinių pažadų, kad dabartinė valdžia nebus tokia griežta, kaip ankstesniais valdymo metais, Talibanas iš tiesų ėmėsi itin griežtų valdymo priemonių[2].
Moterims uždrausta lankytis viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose ir sporto salėse. Moterims taip pat uždrausta dirbti nevyriausybinėse organizacijose, jos buvo atleistos iš valstybinių darbo vietų. Tokia tvarka Afganistane įsigaliojo nuo pat tada, kai talibai perėmė valdžią išvedus JAV pajėgas 2021 m. rugpjūčio mėnesį.
Tuo tarpu naujausioje, birželio mėnesį paskelbtoje JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad Talibanas „šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja moterų teises“, ribodamas jų galimybes mokytis, įsidarbinti bei laisvai judėti[3].
Ši JT ataskaita buvo parengta po savaitę trukusio specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais Ričardo Bennetto ir jo kolegės Dorothy Estrados-Tanck, vadovavusios moterų ir mergaičių diskriminacijos darbo grupei, vizito Afganistane.
Jų ataskaitoje teigiama, kad Afganistane moterims draudžiama dirbti daugelyje sektorių, joms draudžiama lankytis daugelyje viešų vietų, jos privalo dėvėti laisvus, juodus drabužius, dengiančius veidą, dažnai joms net neleidžiama išeiti iš namų be priežasties arba be vyriškos lyties globėjo palydos.
JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad dėl to Afganistane plačiai paplito depresija ir savižudybės, ypač paauglių ir mergaičių tarpe, o ši situacija dar suprastėjo, kai joms pradėta neleisti siekti išsilavinimo. Beveik 8 proc. JT ekspertų apklaustųjų pažinojo merginą ar moterį, kuri dėl to bandė nusižudyti[4].
Talibai savo ribojimų politikos brutalumą dangsto kalbomis apie religiją
Talibano lyderiai teisina savo taikomas kontrolės ir ribojimų priemones moterims tuo, kad šios neva atitinka islamą, tačiau dėl to kyla nemažai diskusijų. Juk didžioji dauguma musulmoniškų šalių nesilaiko tokių pačių taisyklių kaip Talibanas[5]. Tačiau į tokias diskusijas Talibanas neįsitraukia ir atmeta JT ataskaitas bei kitus pasaulinių organizacijų ir užsienio šalių pareigūnų protestus.
Iš tiesų, Talibano vyriausiasis lyderis H. Akhundzada neseniai net paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad jo vyriausybė įgyvendino priemones, kuriomis buvo siekiama „pagerinti Afganistano moterų gyvenimą“.
„Buvo imtasi būtinų priemonių, kad moterims, kaip pusei visuomenės, būtų sudarytos geresnės sąlygos patogiai ir klestinčiai gyventi. Neigiami praėjusios 20 metų trukusios okupacijos aspektai, susiję su moterų hidžabu ir klaidingu vadovavimu, netrukus baigsis. Moterų, kaip laisvų ir garbingų žmonių, statusas buvo atkurtas“, – sakoma jo atstovo spaudai pareiškime[6].
Tačiau pats islamas kai kuriais atvejais tiesiogiai prieštarauja talibų pažiūroms. Islamas, kaip religija, daug dėmesio skiria lyčių lygybei ir pagarbai moterims bei jų teisėms, o islamo mokyme vyrai ir moterys laikomi lygiais savo žmogiškumu ir dvasine verte.
Tikima, kad juos abu sukūrė Dievas, ir jie laikomi lygiaverčiais savo gebėjimais. Korane, šventojoje islamo knygoje, pripažįstama vienoda vyrų ir moterų vertė.
Vis tik, kultūrinė ir visuomeninė praktika dažnai daro įtaką islamo aiškinimui, todėl skirtinguose regionuose požiūris į moterų teises ir vaidmenis skiriasi. Kai kuriais atvejais būtent kultūrinė praktika neteisingai priskiriama islamo mokymui. Tam tikri klausimai, pavyzdžiui, moterų apranga, santuokos, skyrybos, paveldėjimo įstatymai ir vadovaujančios pareigos, buvo ir tebėra islamo mokslo diskusijų ir interpretacijų objektas.
JAV pasitraukimas iš Afganistano lėmė talibų sugrįžimą į valdžią
Talibanas yra islamistų kovotojų grupuotė, susikūrusi XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Afganistane ir didžiausią savo galią sutelkusi 1996 m., kai užėmė sostinę Kabulą ir įkūrė Afganistano islamo emyratą. Kaip dabar, taip ir tuomet, Talibanas griežtai interpretavo islamo teisę, įgyvendino represinį režimą, kuriam būdingas kraštutinis konservatyvumas ir žmogaus teisių pažeidimai.
Talibai ir tuomet taikė griežtą islamo teisės aiškinimą, kuris labai apribojo Afganistano piliečių, ypač moterų ir religinių mažumų, teises ir laisves. Moterims buvo taikomi įvairūs apribojimai, įskaitant draudimą mokytis, dirbti ir dalyvauti viešajame gyvenime. Moterys privalėjo dėvėti burką, joms buvo draudžiama išeiti iš namų be vyro giminaičio palydos.
Talibanas taip pat uždraudė įvairias pramogas ir kultūrinę veiklą, dažnai buvo vykdomos viešos egzekucijos ir bausmės. Tuo tarpu švietimo sistemai didelę neigiamą įtaką darė ta pati Talibano ideologija, mokyklos buvo atskirtos pagal lytį, o mergaičių galimybės mokytis buvo apribotos.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Talibano valdymą dėl žmogaus teisių pažeidimų, paramos tarptautiniam terorizmui ir ekstremistinių grupuočių, įskaitant „Al Qaeda“, slėpimo. Reaguodamos į „Al-Qaeda“ rėmimą ir 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius, Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo karinę operaciją Talibano režimui nuversti, kuri tapo Afganistano karo pradžia.
Po JAV invazijos Talibanas iš pradžių buvo nušalintas nuo valdžios ir priverstas slėptis, tačiau vėliau persigrupavo ir pradėjo sukilimą prieš Afganistano vyriausybę ir tarptautines pajėgas. Bėgant metams, jie palaipsniui susigrąžino dalies šalies kontrolę.
Pastaraisiais metais vyko Talibano ir Jungtinių Valstijų derybos, po kurių 2020 m. vasario mėnesį buvo pasirašytas taikos susitarimas. Pagal šį susitarimą JAV sutiko išvesti savo karius, o Talibanas įsipareigojo neleisti tarptautinėms teroristų grupuotėms naudotis Afganistanu kaip saugiu prieglobsčiu. Po JAV pasitraukimo 2021 m. rugpjūtį, Talibanas pradėjo didelį puolimą ir greitai perėmė didžiosios Afganistano dalies kontrolę.
