L. Ching-te pareiškė, kad Taivanas nesieks eskalacijos, bet negali atsisakyti suvereniteto
Taivano prezidentas Lai Ching-te po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo pareiškė, kad Taivanas neprovokuos konflikto ir jo neeskaluos, tačiau spaudžiamas neatsisakys nacionalinio suvereniteto, orumo ir demokratinio gyvenimo būdo. Tai buvo pirmasis tiesioginis L. Ching-te atsakas po aukšto lygio JAV ir Kinijos vadovų susitikimo, kuriame buvo aptartas Taivano klausimas.[1]
L. Ching-te savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pabrėžė, kad Taivanas, oficialiai vadinamas Kinijos Respublika, yra „suvereni ir nepriklausoma demokratinė šalis“. Jis pridūrė, kad Taivano ateitis turi atitikti visų Taivano žmonių valią, o šalies suverenitetas negali būti pažeistas ar aneksuotas.
Taivano vadovas taip pat pakartojo ilgametę dabartinės valdžios poziciją, kad formalaus „Taivano nepriklausomybės“ klausimo nėra, nes Taivanas save jau laiko suverenia valstybe. Tokią pačią liniją anksčiau palaikė ir buvusi prezidentė Tsai Ing-wen.
Xi Jinpingas D. Trumpui įvardijo Taivaną svarbiausiu JAV ir Kinijos santykių klausimu
Kinijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Xi Jinpingas per susitikimą su D. Trumpu pareiškė, kad Taivanas yra „svarbiausias klausimas“ dvišaliuose JAV ir Kinijos santykiuose. Pekino pozicija išlieka nepakitusi: Kinija laiko savivaldų Taivaną savo teritorijos dalimi ir neatmeta jėgos panaudojimo galimybės salai perimti.
Po vizito Pekine D. Trumpas interviu „Fox News“ perspėjo Taivaną ir pareiškė: „Aš nesiekiu, kad kas nors paskelbtų nepriklausomybę.“ JAV prezidentas kartu teigė, kad Vašingtono politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė, bet aiškiai parodė nenorintis konflikto su Pekinu.
D. Trumpas žurnalistams taip pat sakė, kad Xi Jinpingas dėl Taivano jautėsi „labai stipriai“, tačiau pats D. Trumpas „neįsipareigojo nei viena, nei kita kryptimi“. Tokia formuluotė paliko neapibrėžtumą dėl būsimos JAV laikysenos, ypač dėl ginklų pardavimo Taivanui.
Vašingtono ginklų pardavimas Taivanui tampa pagrindiniu saugumo klausimu
Jungtinės Valstijos dešimtmečius parduoda ginklus Taivanui pagal Taivano santykių aktą, priimtą 1979 metais. Šis įstatymas įpareigoja Vašingtoną suteikti salai priemones gintis galimos atakos atveju, nors JAV oficialiai nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstybės diplomatiniais santykiais.
Gruodį D. Trumpo administracija patvirtino 11 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų pardavimą Taivanui – vieną didžiausių tokio pobūdžio paketų. Reuters duomenimis, dar vienas, apie 14 mlrd. JAV dolerių vertės paketas, vis dar laukia D. Trumpo sprendimo.
D. Trumpas, išvykęs iš Pekino, žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė, kad pats spręs, ar šis pardavimas bus tęsiamas. Jis taip pat nurodė, kad su Xi Jinpingu šį klausimą aptarė „labai išsamiai“.
L. Ching-te dėkojo JAV už paramą ir vadino ginklų pardavimą atgrasymo veiksniu
L. Ching-te sekmadienį padėkojo D. Trumpui už „tęstinę paramą“ taikai Taivano sąsiauryje ir už JAV ginklų pardavimo Taivanui didinimą. Jo teigimu, ilgametis JAV ir Taivano saugumo bendradarbiavimas bei ginklų pardavimas remiasi Taivano santykių aktu.
Taivano prezidentas šį bendradarbiavimą pavadino ne tik JAV saugumo įsipareigojimu Taivanui, bet ir svarbiausiu atgrasymo veiksniu prieš veiksmus, kurie griauna regiono taiką ir stabilumą. L. Ching-te teigimu, Kinija niekada neatsisakė jėgos panaudojimo galimybės aneksuoti Taivaną ir toliau plečia karinę galią, siekdama pakeisti regioninį bei sąsiaurio status quo.
Pekinas pastaraisiais metais stiprino spaudimą Taivanui reguliariomis karinėmis pratybomis aplink salą, įskaitant blokados simuliacijas. Tokie veiksmai Taipėjuje vertinami kaip bandymas keisti padėtį jėgos demonstravimu, o ne derybomis.
Taivanas siūlo dialogą tik lygybės ir orumo sąlygomis
L. Ching-te pareiškė, kad Taivanas pasirengęs skatinti sveikus ir tvarkingus mainus bei dialogą su Kinija, tačiau tik lygybės ir orumo pagrindu. Jis atmetė Pekino bandymus naudoti „susivienijimą“ kaip priedangą spausti Taivaną į derybas.
Taivano prezidentas pabrėžė, kad sala visada buvo tvirta status quo gynėja abiejose sąsiaurio pusėse, o ne jėga, siekianti jį keisti. Tokia pozicija atitinka daugumos Taivano gyventojų nuostatą: daugelis save laiko suverenios valstybės piliečiais, tačiau kartu palaiko dabartinės padėties išlaikymą – nei susivienijimą su Kinija, nei formalų nepriklausomybės paskelbimą.
Pekinas L. Ching-te vertina priešiškai ir yra vadinęs jį „bėdų kėlėju“ bei „sąsiaurio taikos griovėju“. Taivano prezidentūra savo ruožtu yra pareiškusi, kad Taivano, kaip suverenios ir nepriklausomos demokratinės šalies, statusas yra savaime suprantamas, kartu pabrėždama įsipareigojimą išlaikyti esamą padėtį.
D. Trumpo ir Xi Jinpingo pokalbis didina neapibrėžtumą dėl Taivano saugumo
D. Trumpo perspėjimas Taivanui nesiekti formalios nepriklausomybės ir kartu jo pareiškimas, kad JAV politika nepasikeitė, sukūrė neapibrėžtą signalą Taipėjui. JAV išlieka svarbiausia Taivano saugumo partnerė ir didžiausia ginklų tiekėja, tačiau galutinis sprendimas dėl naujo ginklų paketo dar nėra priimtas.
L. Ching-te atsakas rodo, kad Taivanas siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų tikslų: neprovokuoti karinio konflikto su Kinija ir kartu neleisti, kad jo suvereniteto klausimas būtų sprendžiamas be Taivano žmonių valios.
Kinijos spaudimas, JAV strateginis neapibrėžtumas ir Taivano atsisakymas priimti Pekino „susivienijimo“ sąlygas palieka Taivano sąsiaurį viena jautriausių saugumo zonų pasaulyje. Artimiausi Vašingtono sprendimai dėl ginklų pardavimo gali tapti svarbiu signalu, kaip JAV balansuos tarp ryšių su Pekinu ir saugumo įsipareigojimų Taivano atžvilgiu.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia Taivano poziciją po D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo, todėl jis yra vertingas lietuvių skaitytojui, besidominčiam tarptautiniais santykiais.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslią informaciją apie Taivano poziciją ir JAV bei Kinijos santykius, vengia dezinformacijos ir manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius geopolitinius įvykius, susijusius su Taivano suverenitetu ir JAV bei Kinijos santykiais, kurie turi tiesioginę įtaką Lietuvos ir pasaulio saugumui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Taivano poziciją po JAV ir Kinijos lyderių susitikimo, kas yra aktualu geopolitiniu požiūriu. Jame analizuojama Taivano suvereniteto tema ir JAV ginklų pardavimo klausimas, kas yra reikšminga tiek regiono, tiek tarptautinei politikai.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie Taivano poziciją ir JAV bei Kinijos santykius, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o informacija pateikiama aiškiai ir objektyviai.
