Skrydžių bendrovės pripažintos kaltomis
Praėjus daugiau nei penkiolikai metų po tragedijos, sukrėtusios visą aviacijos pasaulį, Paryžiaus apeliacinis teismas priėmė istorinį sprendimą. „Air France“ ir „Airbus“ buvo pripažintos kaltomis dėl netyčinės žmogžudystės byloje, susijusioje su 2009 metais sudužusiu reisu AF447 iš Rio de Žaneiro į Paryžių.
Tai buvo didžiausia aviacijos katastrofa Prancūzijos istorijoje. Per nelaimę žuvo visi 228 lėktuve buvę žmonės – 216 keleivių ir 12 įgulos narių. Tarp aukų buvo dešimtys Prancūzijos ir Brazilijos piliečių[1].
Teismas paskelbė, kad tiek oro bendrovė „Air France“, tiek orlaivio gamintoja „Airbus“ yra visiškai atsakingos už tragediją. Kiekvienai bendrovei skirta po 225 tūkst. eurų bauda – didžiausia galima sankcija juridiniams asmenims tokio pobūdžio byloje. Nors finansinė bauda nėra didelė tokioms korporacijoms, sprendimas laikomas itin skaudžiu reputaciniu smūgiu.
Dar 2023 metais žemesnės instancijos teismas abi bendroves buvo išteisinęs, tačiau prokuratūra pateikė apeliaciją, argumentuodama, kad būtina išnaudoti visas teisines galimybes siekiant išsiaiškinti atsakomybę.
Katastrofą lėmė grandininė klaidų virtinė
2009 metų birželio 1-osios naktį „Airbus A330“ lėktuvas skrido virš Atlanto vandenyno, kai pateko į stiprią audrą. Būtent tuomet prasidėjo įvykių grandinė, pasibaigusi katastrofa.
Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinė problema kilo dėl vadinamųjų pitot vamzdelių – jutiklių, matuojančių lėktuvo greitį. Jie užšalo dėl ledo kristalų, todėl orlaivio sistemos pradėjo gauti neteisingus duomenis. Dėl gedimo išsijungė autopilotas, o kabinoje pasigirdo perspėjimo signalai.
Ekspertų teigimu, pilotai tokiai situacijai nebuvo tinkamai pasiruošę. Reaguodami į sutrikimą jie pakėlė lėktuvo nosį aukštyn, nors tokiu atveju reikėjo elgtis priešingai. Dėl to orlaivis prarado keliamąją galią, pateko į kritinę būseną ir pradėjo nekontroliuojamai kristi į vandenyną.
Teisme buvo pabrėžta, kad katastrofa įvyko ne dėl vienos klaidos, o dėl kelių veiksnių kombinacijos – techninių problemų, nepakankamo pasirengimo ir netinkamų sprendimų kritiniu momentu.
Aukų šeimos kaltino bendroves abejingumu
Bylos metu aukų artimųjų advokatai ne kartą akcentavo, kad tiek „Airbus“, tiek „Air France“ apie pitot jutiklių problemas žinojo dar iki nelaimės. Anot jų, bendrovės nesureagavo pakankamai greitai ir neįvertino galimų pasekmių.
Teismas konstatavo, kad „Airbus“ nepakankamai informavo oro linijas apie jutiklių gedimų pavojų ir neįvertino problemos rimtumo. Tuo metu „Air France“ buvo kritikuojama dėl nepakankamo pilotų mokymo skrydžiams dideliame aukštyje bei pasirengimo situacijoms, kai užšąla greičio matavimo sistemos.
Bylos nagrinėjimo metu skambėjo ir itin emocingi pasisakymai. Prokuroras Rodolphe’as Juy-Birmannas griežtai sukritikavo bendrovių elgesį po tragedijos. Pasak jo, per daugelį metų aukų šeimos taip ir nesulaukė nuoširdaus atsiprašymo ar tikro palaikymo.
Tuo metu „Airbus“ atstovai teisme teigė, kad bendrovės tikslas visada buvo „nulis nelaimių“, o kiekviena katastrofa esą yra visos aviacijos bendruomenės nesėkmė. „Air France“ advokatai taip pat pripažino, kad bendrovė turėjo galimybių rengti papildomus mokymus pilotams, tačiau tuo metu manė, kad jie nėra būtini.
Ši byla Prancūzijoje laikoma viena svarbiausių aviacijos istorijoje, o teismo sprendimas gali tapti precedentu ateities bylose dėl oro bendrovių ir gamintojų atsakomybės.
