Tulsi Gabbard mažina darbuotojų skaičių ir inicijuoja didžiausią agentūros pertvarką per du dešimtmečius
Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard paskelbė planą sumažinti savo vadovaujamo biuro personalą nuo buvusių 2 000 darbuotojų iki maždaug 1 300. Tai reiškia, kad per pusmetį darbuotojų skaičius sumažės beveik perpus.
Pasak T. Gabbard, šie pokyčiai leis kasmet sutaupyti apie 700 milijonų dolerių, nors viso JAV žvalgybos tinklo biudžetas pernai viršijo 100 milijardų. Ji pareiškė, kad biuras „tapęs išsipūtęs ir neefektyvus, o žvalgybos bendruomenėje įsigalėjusi piktnaudžiavimo valdžia kultūra“[1].
Naujasis reformų paketas, vadinamas „ODNI 2.0“, numato, kad kelios tarnybos, laikytos perteklinėmis, bus pertvarkytos arba prijungtos prie kitų institucijų. Tarp jų ir Nacionalinis kontrproliferacijos ir biosaugumo centras, Užsienio piktavališkos įtakos centras bei Kibernetinių grėsmių žvalgybos integravimo centras.
Taip pat planuojama uždaryti Nacionalinį žvalgybos universitetą ir prijungti jį prie Pentagono Nacionalinio gynybos universiteto, o išorinių tyrimų taryba ir Strateginės ateities grupė bus panaikintos kaip esą pernelyg partinės.
Politinė reakcija į T. Gabbard reformą rodo gilų susiskaldymą Kongrese ir žvalgybos bendruomenėje
ODNI biuras buvo sukurtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių siekiant užtikrinti glaudesnį JAV žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą. Nors nuo pat įkūrimo dalis politikų ragino peržiūrėti jo veiklą, dabartinės reformos sukėlė ryškų politinį ginčą.
Respublikonas senatorius T. Cottonas, vadovaujantis Senato žvalgybos komitetui, pasveikino Gabbard sprendimus. Jis pats anksčiau siūlė įstatymą, kuris apribotų nuolatinių ODNI darbuotojų skaičių iki 650. Pasak jo, biuras turėjo išlikti „maža, lanksti organizacija“, koordinuojanti agentūrų darbą.
Tuo tarpu demokratas senatorius M. Warneris pavadino T. Gabbard pertvarką neatsakinga. Jis teigė, kad biurui reikia „apgalvotų reformų“, bet pabrėžė, kad netiki T. Gabbard gebėjimu tai įgyvendinti. M. Warneris priminė jos sprendimą atimti saugumo leidimus iš dešimčių nacionalinio saugumo pareigūnų ir pavadino tai pavojingu politizavimu[2].
T. Gabbard kaltina žvalgybos sistemą politizacija, o kritikai perspėja apie grėsmes šaltiniams ir demokratijai
Nuo paskyrimo į pareigas šių metų vasarį T. Gabbard nuolat kaltina JAV žvalgybos bendruomenę politizacija. Ji grįžo prie senų ginčų dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus, paskelbė dalį dokumentų, kuriuos apibūdino kaip įrodymus apie „metų metus trukusį sąmokslą“ prieš Donaldą Trumpą.
Praėjusį mėnesį ji deklasifikavo dokumentus iš 2016 metų ir apkaltino Baracko Obamos administracijos pareigūnus „valstybės perversmo“ mėginimu, turinčiu „galimų kriminalinių pasekmių“.
B. Obamos atstovas šiuos kaltinimus pavadino „keistais“ ir „juokingais“. Demokratų įstatymų leidėjai perspėjo, kad toks dokumentų viešinimas gali kelti pavojų žvalgybos šaltiniams ir būti naudojamas kaip politinis nukreipimas nuo kitų temų.
