Latvija nuo 2026 metų atsisako rusų kalbos mokyklose
Dar 2024-aisiais Latvijos vyriausybė vienbalsiai patvirtino naujas švietimo taisykles, pagal kurias nuo 2026 metų mokyklose bus palaipsniui atsisakoma rusų kalbos kaip antros užsienio kalbos. Latvijos premjerė Evika Silina naujieną pasitiko džiaugsmingai, teigdama, kad ilgai lauktas sprendimas esą pagaliau pavyko.
Dabartinė švietimo tvarka numato, kad vaikai nuo darželio mokosi anglų kalbos kaip pirmos užsienio kalbos, o nuo ketvirtos klasės pradeda mokytis antros užsienio kalbos, dažniausiai rusų, nes trūksta kvalifikuotų kitų kalbų dėstytojų. Apie pusėje Latvijos mokyklų rusų kalba yra antroji užsienio kalba, kai kur – vienintelė trečioji pasirinkimo kalba.
Naujose taisyklėse numatyta, kad nuo 2025 metų rugsėjo mokiniai galės mokytis rusų kalbos tik iki devintos klasės pabaigos, o nuo penktos klasės antros užsienio kalbos pasirinkimas bus ribojamas – mokytis bus galima tik Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės šalių oficialias kalbas arba kalbas, reglamentuojamas tarpvyriausybinių švietimo susitarimų, tarp kurių rusų nėra.
Visgi, vykstant viešoms diskusijoms, per pirmąsias dvi savaites buvo sulaukta daugiau nei 300 protestų prieš rusų kalbos atsisakymą, o protestuojantys gyventojai daugiausia teigė, kad vaikai neturėtų būti ribojami mokytis savo gimtosios kalbos ir patys turėtų spręsti, kurią kalbą rinktis, o kritikai pabrėžė, kad politiniai motyvai neturėtų lemti rusų kalbos atsisakymo.
Kaip skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose, rusai yra didžiausia, labiausiai girdima ir kontroversiška Latvijos mažuma. Daugelyje miestų jų dalis siekia apie 40 %, o Daugpilyje rusai sudaro daugumą. Tačiau kaimuose rusų beveik nėra, išskyrus Latgalę Rytų Latvijoje[1].
Teismas: tautinių mažumų pradinukams lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios
Sausio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad tautinių mažumų pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios kalbos. Iki šiol pradinukai turėjo penkias lietuvių ir septynias gimtosios kalbos pamokas per savaitę, kas pažeidė Švietimo įstatymą.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad atsakomybė už tvarkos pakeitimą tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri turi įrašyti taisykles į Bendruosius ugdymo planus. Jo siūlymas – abiem kalboms skirti po lygiai pamokų, pavyzdžiui, po šešias per savaitę. Vilniaus savivaldybė jau nustatė ne mažiau kaip šešias lietuvių kalbos pamokas per savaitę, papildomas laikas paimtas iš gimtosios kalbos ir neformaliojo ugdymo veiklų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, teikiantys paslaugas ar parduodantys prekes, turės aptarnauti klientus valstybine kalba ne žemesniu nei A1 lygiu. Po dvejų metų šis reikalavimas kils iki A2 lygio. Išimtis taikoma tik laikinosios apsaugos gavėjams, įskaitant karo pabėgusius ukrainiečius. Šiuo metu Lietuvoje galioja trijų lygių valstybinės kalbos reikalavimai: A2 – paslaugų, prekybos ir transporto darbuotojams, B1 – švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos darbuotojams ir valstybės tarnautojams, B2 – institucijų vadovams, mokytojams ir kitų svarbių sektorių specialistams.
Ir Lietuvoje svarstyta apie rusų kalbos atsisakymą mokyklose
Tuo tarpu dar vasarą prasidėjo kalbos apie tai, kad ŠMSM esą ruošiasi diskusijoms dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose. Švietimo viceministras Jonas Petkevičius pažymėjo, kad sprendimas bus priimtas kompleksiškai, užtikrinant alternatyvas mokiniams ir persikvalifikuojant mokytojams.
Nuo 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, rusų kalbos populiarumas smarkiai sumažėjo – jei anksčiau ją rinkosi 68 % šeštokų, šiemet tik 43,5 %, o 108 mokyklose šios kalbos nepasirinko nė vienas mokinys. Parlamente pasigirdo ir siūlymas nuo 2026 m. penktokams ir šeštokams nebeleisti rinktis rusų kalbos, siūlant vietoje jos mokytis ES kalbų, pavyzdžiui, lenkų, ispanų, vokiečių ar prancūzų.
