Pedagogų gretas paskatino palikti ir karantino sukelta įtampa bei nerimas
Dar 2021 metais atlikta pedagogų poreikių prognozė parodė, kad po kelerių metų Lietuvos mokyklose jau ims trūkti pedagogų. Tačiau neprireikė nei kelerių metų – jau dabar yra paskelbta net apie 4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti norinčių dirbti pedagogų vis sunkiau. Ar pavyks pritraukti jaunimą į pedagogikos studijas, ypatingai po ministerijos paskelbto Pedagogų karjeros modelio aprašo, kuris šalies pedagogams sukėlė tikrą šoką, abejojama vis labiau.
2021 m. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta pedagogų poreikio prognozė parodė, kad karantino sukelta įtampa ir nerimas stipriai pagausino darbą mokyklose paliekančių pedagogų gretas.
Po pirmųjų pandemijos metų, 2021 m., darbą planavo palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų, o tai yra dviem šimtais mokytojų daugiau nei metus prieš tai.
„Tuomet buvo plačiai diskutuota, kad mokytojų pasitraukimui iš darbo įtakos turėjo dėl pandemijos vykęs nuotolinis mokymas, kuris jiems tapo nemažu išbandymu. Vis dėlto, manau, kad toks spartus mokytojų trūkumas susijęs ne tik su mokytojų senėjimu ar nuotolinio mokymo sunkumais. Tokia situacija rodo ir tam tikras sistemines pedagogų rengimo ir tolesnės karjeros spragas bei bendrai, kaip visuomenėje vertinamas mokytojo darbas“, – sako dr. Sandra Kairė.
Jai pritaria ir VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Jos teigimu, svarbi dedamoji sprendžiant mokytojų trūkumo problemą valstybėje – mokytojo profesijos įvaizdis. Estijoje, Suomijoje, Airijoje mokytojo profesija yra prestižinė. Šį darbą dirbti yra garbė[1].
Iki 2025 metų mokytojo profesija ir Lietuvoje turėtų tapti prestižine.
„Man visada mokytojo profesija buvo prestižinė, – sako prof. Vilija Targamadzė ir priduria, kad visais laikais prestižo klausimas, deja, buvo tik paties mokytojo reikalas. – Pagalbos ir paramos jie praktiškai nesulaukė, visa tai priklausė tik nuo jų paties darbo. Reikia kurti tokias sistemas, kurios motyvuotų pedagoginei veiklai“[2].
Blogiausiai – su tiksliaisiais mokslais
Panašu, kad šių metų matematikos egzamino katastrofos pasikartos ir vėlesniais metais.
„35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – yra sakiusi ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė[3].[3]
Tyrimai rodo, kad kone daugiausiai trūksta būtent tiksliųjų mokslų mokytojų.
„Skirtingi Lietuvoje atlikti tyrimai jau nebe pirmus metus rodo, kad Lietuvoje artimiausiu metu daugiausiai trūks mokytojų tiksliųjų ir gamtos mokslų specializacijose. 2021 m. STRATA pateikta pedagogų poreikio prognozė parodė – per artimiausius keturis metus didžiausią mokytojų trūkumą jausime gamtamokslinės, informacinių technologijų, matematikos, lietuvių ir anglų kalbų specializacijose“, – primena Ugdymo mokslų instituto vadovė.
Naujasis modelis gali ir nepadėti
Ministerijos pristatytas naujasis Pedagogų karjeros modelio aprašas, švietimiečių manymu, gali ne tik kad nepagerinti situacijos, bet ir dar ją pabloginti.
„Pedagogai visiškai nieko nežino, tai čia vienas momentas. O kitas momentas, kuris mane liūdina – ar mes neatbaidysime jaunų žmonių? Ar pedagogo profesija taptų patrauklesnė? Matome, kiek yra laiptelių pradedančiam pedagogui, kiek funkcijų priskirta, tačiau koks jo atlyginimas?“ – svarstė ir Seimo narė Laima Nagienė.
„Tikrai šokiravo įžūlumas bandant prastumti šį projektą. Mokytojai iš esmės tam nepritaria“, – antrino ir profsąjungoms atstovaujantis A. Navickas.
„Dauguma profsąjungų kategoriškai nesutinka su tokiais siūlymais. Jais ribojimas savarankiškumas, nepasitikima mokytojais, bus neapmokėta už eilę veiklų, kurias jie turės padaryti, didėja biurokratinis aparatas.
Mokytojai pašiurpę. Vyresnieji dar sako prisitaikys, o jaunieji neįsivaizduoju kaip dirbs“, – svarstė parlamentaras Eugenijus Jovaiša[4].
Pakaks minimalių reikalavimų
Pajutusi pedagogų stygiaus grėsmę, ministerija savo ruožtu suskubo lengvinti priėmimo į pedagogikos studijas sąlygas. Paaiškėjo, kad bus siekiama priimti visus norinčiuosius studijuoti ir tenkinančius minimalius priėmimo reikalavimus.
Taip pat numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas – pasirinkusiesiems trūkstamų specializacijų programas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Prioritetinėmis paskelbtos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagogikos programos.
„Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebime tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais. Norėdami juos paskatinti, trūkstamiausių pedagogikos sričių studentams užtikrinsime nemokamą mokslą, teiksime stipendijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Pedagogiką studijuoja ir po magistro
S. Kairė pastebi, kad pedagogines studijas besirenkantys jauni žmonės pasižymi veržlumu, noru dirbti būtent šiuolaikinėje mokykloje ir, svarbiausia, siekiu kurti ateities mokyklą, orientuotą ir į globalius, ir į lokalius iššūkius.
„Tad vienas svarbiausių aspektų (o tuo pačiu ir iššūkių) pedagogų rengime – įgalinti šių jaunų žmonių turimą potencialą ir motyvaciją studijų metu išlaikyti ir panaudoti jiems jau pradėjus dirbti mokytojais“.
Pedagogikos studijomis vis dažniau susidomi net ir tie, kurie jau turi bakalauro ar net magistro laipsnį.
