Sveikatos priežiūros paslaugos jau greitai gali tapti nebepasiekiamos
Dar vasarą uždegus žalią šviesą sveikatos sistemos reformai, jau sulaukiama ir pirmųjų reformos aukų. Žmonės yra ne tik priversti ilgiau laukti eilėse pas gydytojus specialistus, bet kartais tos pagalbos ir nesulaukia visai, o vis daugiau naujagimių pasaulį išvysta ne ligoninėse, bet greitosios pagalbos automobiliuose.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, užuot taisęs tragišką situaciją, stabdžių nespaudžia ir, panašu, jungia žalią šviesą sparčiam gydymo įstaigų naikinimui.
Seime jau stumiamas siūlymas priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo būtų pažeidžiamos pacientų teisės ir ligoninės bei medikai sulauktų baudėjų. Ironiška, tačiau prie bedugnės krašto stovinčią medikų bendruomenę užsimojo gelbėti ne Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o komikas Olegas Šurajevas.
Taigi, panašu, kad jau greitai sveikatos priežiūros paslaugos daliai lietuvių gali tapti išvis nebepasiekiamos, o pagalbos suteikimą laiku, panašu, žmonės ir valdantieji suvokia skirtingai.
Štai Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad gydymo įstaigų uždarymas regionuose ir pacientų nukreipimas į šalies didmiesčius juose suteikiant tik ekstra pagalbą yra puikus sprendimas. Štai todėl Lietuvoje kaip jau minėta, vis daugiau naujagimių pasaulį išvysta ne saugiai ligoninių gimdyklose, bet greitosios automobiliuose, jei ir šie spėja atvykti[1]. Kitu atveju gimdyvės jau gimdo ir telefonu – kalbėdamos su greitosios pagalbos dispečeriais[2].
Ženkliai šoktelėjęs mirštamumo rodiklis – dar ne galutinis
Į ministrą A. Dulkį jau kreipėsi ir Seimo socialdemokratai, pateikdami negailestingą Lietuvos gyventojų mirtingumo statistiką, rodančią, kad šių metų rodikliai viršija 2019 metų rodiklius: per 40 šių metų savaičių Lietuvoje buvo fiksuota 3 315 mirčių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019-aisiais[6].
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narės Orintos Leiputės, blogiausia tai, kad 2023-ųjų biudžete ne tik nenumatyta pastangų atkurti sveikatos sistemos funkcionavimą, bet ministras A. Dulkys, pristatydamas ateinančių metų biudžetą, dar kalbėjo ir apie paslaugų apimties mažinimą. Ir visa tai vyksta tuomet, kai pas medikus žmonės laukia ilgiausiose eilėse. Pavyzdžiui, pas kardiologą užsiregistravusiems pacientams dabar tenka laukti ilgiau nei 30 dienų, nors pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmauja visoje Europoje[4].
Be to, perspėjama, kad šie mirtingumo rodikliai – dar ne galutiniai. Manoma, kad jų kreivė dar kils aukštyn.
Neveiksnumą lemia itin lėti sprendimai
Tuo tarpu Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas pažėrė kritikos 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, mat šis buvo trumparegiškas ir nenumatė spartaus šildymo ir elektros kainų augimo.
Visgi, daugiausiai kritikos parlamentaras pažėrė itin lėtiems valdžios sprendimams, kurie ir prisidėjo prie dabartinės situacijos absurdiškumo. Pasak jo, jau vien šiemet infliacija „sudegino“ beveik 100 iš 800 mln. ES investicijų į sveikatą. O tokie pat vėžliški europinių lėšų investavimo tempai esą numatyti ir 2023 metams. Todėl, galiausiai, anot J. Sabatausko, galime likti prie suskilusios geldos, mat dėl infliacijos realus sveikatos sistemos finansavimas iš tikrųjų sumažės maždaug 150 mln. eurų[6].
Sraigtasparnio aikštelės statybos svarbesnės už eilių mažinimą pas gydytojus?
O štai, kol lietuviai miršta nesulaukdami pagalbos, atrodo, kad valstybės prioritetas yra ne geresnis sveikatos priežiūros sistemos pralaidumas, bet sraigtasparnio aikštelės statyba.
„Išlaidos Santaros klinikų sraigtasparnio aikštelės statybai biudžete išsipūtė keliagubai! Projekto biudžetas sieks 6,46 mln. eurų“, – pastebėjo ir J. Sabatauskas[6].
Socialdemokratai reikalauja imtis veiksmų, kad laikas nuo paciento registracijos iki vizito pas gydytoją sutrumpėtų iki teisės aktuose nustatytos trukmės, taip pat raginama sugrąžinti hospitalinių paslaugų teikimą iki ne mažesnio nei ES vidurkis lygio.
Kritinę situaciją norima pakaitinti dar labiau?
Dėl griūvančios sveikatos sistemos į Seimo narius raštu jau kreipėsi ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT), mat parlamente jau pasigirdo informacija apie tai, kad norima priimti pacientams visiškai nepalankų Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo būtų suteikta galių ligonių kasoms savarankiškai nuspręsti, kurias gydymo įstaigas ar vaistines nubausti nutraukiant joms finansavimą[8].
LPOAT vadovė Vida Augustinienė neslepia, kad toks valdančiųjų botagas visų pirma paliestų pačius pacientus, kurie, net ir mokėdami sveikatos draudimo įmokas negalėtų gauti ligonių kasų kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų jų pasirinktose gydymo įstaigose, taip pat vaistinėse gauti kompensuojamų vaistų ar medicinos priemonių.
Pasak V. Augustinienės, ligonių kasos gali pradėti ir piktnaudžiauti ir be numatytų aiškių kriterijų pradėti bausti sveikatos priežiūros įstaigas bei vaistines už įstatymo projekte nepabrėžtus nusižengimus.
„Šiuo raštu išreiškiame gilų susirūpinimą ir atkreipiame frakcijų dėmesį, jog priėmus tokį įstatymo projektą, Lietuvos pacientams iškils reali grėsmė prarasti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas pasirinktose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip bloginant sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą, sukeliant nereikalingą riziką sveikatos būklės pablogėjimui ar net gyvybei, jei paslauga nebus gauta laiku“, – rašte dėstė V. Augustinienė[8].
Toliau LPOAT rašte aiškinama, kad nauju įstatymo projektu būtų pažeistos Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatos, teigiančios, kad turi būti užtikrintos Lietuvos pacientų teisės į prieinamą, kompensuojamą ir garantuojamą sveikatos priežiūrą arti pacientų gyvenamosios vietos, jų pasirinktose gydymo įstaigose.
Gyvybei pavojingų ligų gydymas užtrunka amžinybę
Tiesa, sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje nepasižymėjo kaip stipri ir anksčiau, o žmonės ir tada būdavo priversti su likimu žaisti „va bank“ laukdami savo gydymo ar net diagnozių.
Štai naujienų portalas „Respublika“ pasidalino vienos vyresnio amžiaus moters, sergančios tuberkulioze, gana sėkmingai pasibaigusia istorija[9].
Moteris stebėjosi, kad Lietuvoje nustatyti tokiai ligai kaip tuberkuliozė gali prireikti net kelių dešimtmečių, kiek ji ir laukė, kol galiausiai buvo padaryta neatitaisoma žala jos organizmui. Moteris sirgti tuberkulioze esą pradėjo jau nuo paauglystės, tačiau tuo metu sovietinė sveikatos sistema buvo tokia, kad ligoniai buvo paleidžiami dar jiems pilnai neišgijus, o medikai blogą savijautą buvo linkę nurašyti „išsidirbinėjimui“.
Moteris teigė supratusi, kad rimtai serga iš organizmo siunčiamų signalų: ji teigė nuolat sirgdavusi, streikuodavę kepenys bei skrandis, svaigdavusi galva, jausdavusi nuolatinį sunkumą, sparčiai kildavęs ir kraujo spaudimas.
Tačiau net ir matydami tokius pacientės negalavimus, medikai esą tik pasukiodavę pirštu prie smilkinio ir teigdavę, jog pastaroji ieškanti sau ligų pati.
Galiausiai tikroji tuberkuliozės forma pacientei buvo nustatyta tik jai sulaukus 52-ejų, o gydytoja, pamačiusi visų atliktų tyrimų rezultatus esą net nustėro, kaip moteris dar yra gyva. Visgi, pažeistų organų nebeatstatysi, todėl moteriai liko vienintelis kelias – ir toliau laikytis sveikos mitybos principų.
Be pažinčių – it be rankų?
Ar tikrai norima Lietuvoje grįžti prie tokio sovietinio sveikatos priežiūros sistemos valdymo modelio? Panašu, kad taip. Jau dabar viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau gyventojų skundų apie tai, kaip darosi sunku gauti būtinąsias medicinos paslaugas.
Štai viena internautė skundėsi, jog po šeimos gydytojo paskyrimo kraujo tyrimams sveikatos centre, kuriame ji ir yra prisiregistravusi, tyrimo tenka laukti net 3 savaites bei dar tiek pat norint telefonu išgirsti komentarus apie gautus tyrimo rezultatus.
Kitas internautas dalijosi savo žmonos istorija iš Mažeikių ligoninės. Jis teigė, kad žmonai pradėjus ūmiai dusti, ji buvo išvežta į ligoninę ir paguldyta stebėjimui. Deja, per parą laiko medikams esą nepavyko išsiaiškinti dusimo priežasties.
Vyras pasakojo, kad tiek jis, tiek jo žmona Lietuvoje nėra drausti, todėl už viską moka patys įskaitant ir medicinos paslaugas. Ir net paties susimokant, per parą laiko gydytojas pas moterį į palatą esą buvo užsukęs tik vieną kartą.
Ir galiausiai viskas pasikeitė, kai buvo susisiekta su ligoninės direktoriumi – per valandą buvo nustatyta ir liga, ir paskirtas gydymas, o personalas esą ėmė lakstyti it išprotėjęs.
Šeimos gydytojus mokys lyderystės
Ir štai tokiame liūdname kontekste, kai sveikatos sistema su visais medikais darda žemyn, viskas dar labiau panašėja į juodą komediją, juolab kad medikus jau pasišovė mokyti komikas, o ne rimti medicinos guru.
Ir tai visai ne pokštas. Lapkričio 18–20 dienomis Birštone įsikūrusioje „Eglės“ sanatorijoje vyksiančiame „Transform 1.0“ renginyje kurį paskelbė Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, gydytojus lyderystės mokys ir paskaitą apie atsakomybę ir iššūkius, kuriuos reikia įveikti siekiant užsibrėžtų tikslų, jiems skaitys komikas Olegas Šurajevas.
Renginio apraše skelbiama, kad dalyvių laukia trijų dienų trukmės seminarai, dirskusijos, dirbtuvės ir susitikimai.
Renginį organizuoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS), Lietuvos šeimos gydytojų kolegija (LŠGK) bei Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Šiuo metu bilietų įsigijimo platformoje jau visi bilietai į renginį yra išparduoti.
