Sveikatos centrus steigti bus privaloma
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo dar vieną sveikatos apsaugos sistemos reorganizavimo etapą: steigs sveikatos centrus. Žinoma, kaip ir visoms reformoms, taip ir čia, piešiami gražiausi scenarijai – žmonės esą gaus kokybiškas paslaugas arti namų, nereikės lakstyti iš provincijos į Kauną ir Vilnių norint paprasto tyrimėlio. Tačiau reformos kritikai įžvelgia visiškai priešingus scenarijus.
Sveikatos centras – tai nauja sveikatos paslaugų organizavimo forma, kuri bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas sveikatos paslaugas. Privataus sektoriaus įstaigos taip pat kviečiamos tapti sveikatos centrų dalimi ir taip prisidėti siekiant geresnių bendruomenės sveikatos rodiklių.
„Sveikatos centrai yra kelias susigrąžinti pacientus atgal, nes dabar dažnas išvažiuoja medicinos paslaugų į kitą rajoną ar miestą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Numatoma, kad savivaldybėse, kuriose gyvena iki 10 tūkst. gyventojų, sveikatos centrai turės teikti šeimos medicinos, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros, pirminės ambulatorinės odontologijos, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas.
Vidutinėse savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 10 tūkst., bet mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, sveikatos centras turės teikti dar ir cukrinio diabeto priežiūros, šeimų lankymo, ankstyvosios intervencijos paslaugas, ambulatorines antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas, tokias kaip vidaus ligų, vaikų ligų gydytojų, akušerių ginekologų, chirurgų, otorinolaringologų, oftalmologų paslaugas. Taip pat turės būti teikiama skubi pagalba.
Na, o savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 21 tūkst. gyventojų, sveikatos centrai be šios paslaugų puokštės turės teikti ir visuomenės, pirminės sveikatos priežiūros, antrinio lygio bazines paslaugas.
Ministerija sako, kad sveikatos centro darbo modelis palengvins gyvenimą šeimos gydytojams, regionams bus lengviau pritraukti jaunų specialistų.
Visas šis projektas kainuos daugiau kaip 150 milijonų eurų[1].
A. Dulkys žadėjo, kad privalomo jungimo nebus
Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad A. Dulkys truputį apsimelavo – esą anksčiau kalbėjo, kad jokio privalomo ligoninių ir šeimos medicinos jungimų nebus, o štai dabar pateikia siūlymus, kuriuose aiškiai nurodyta: sveikatos centro steigimas bus privalomas.
„Dar vienas žingsnis link šeimos medicinos žlugdymo.
Dabar jau turime ministro įsakymo projektą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad centrų neprivaloma steigti tik išvardintuose keliuose miestuose, o kitose savivaldybėse centrai turės atsirasti. Dar daugiau, mažose savivaldybėse steigiamo centro sudėtyje privalo būti LIGONINĖ.
Mes visi, kaip tie banderlogai, buvom hipnotizuojami ir klausėm ministro pasakų apie tokių jungimų neprivalomumą“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Veryga[2]
Ir išties, A. Dulkys dar tik prieš prasidedant reformai piešė savo, kaip labai jautraus ir tik rekomendacijas teiksiančio ministro paveikslą. Esą jis nenurodinės, kas turėtų kur nors įsteigti arba uždaryti kokią ligoninę.
Pasak A. Dulkio, ministerija ir dabar nesiruošia rengti planų už savivaldybes. Nuspręsta pasirinkti tokį modelį, kur struktūrinius pokyčius ir ateities planus rengia pačios savivaldybės, kurias ministerija, esant poreikiui, konsultuoja.
„Mes pasirinkome antrąjį variantą – ateiname su namų darbais, rodome skaičius ir tikimės grįžtamojo indėlio. Jie tai geriausiai žino, ko reikia jų žmonėms, – yra sakęs A. Dulkys, o tada čia pat paneigęs savo žodžius. – Pasakysiu atvirai, kai kuriais atvejais man kyla abejonių, ar vietiniai savivaldos vadovai tikrai žino, ko reikia jų žmonėms. Aš ir mano komanda matome, kad kai kurioms savivaldybėms reikia visiškai kitokių paslaugų, negu jos dabar yra vystomos“[3].
Ir savo žodžius jis paneigė ne tik iškart juos ištaręs, bet ir realiais veiksmais.
Štai Kėdainių meras Valentinas Tamulis net asmeniniais vizitais pas ministrą bandė įrodyti, kad jiems reikia ligoninėje Akušerijos skyriaus, bet tai nepakeitė ministerijos pozicijos, kad skyrius turi būti uždarytas.
„Puikiai žinome, kad apmokėjimas už teikiamas medicinines paslaugas yra reglamentuotas Vyriausybės nutarimais. Klausiu – gal yra galimybė padaryti išimtį Kėdainių ligoninei? Juk dabar gana sunkiai nuspėjamas laikas, ypač žinant situaciją Ukrainoj ir laukiant atvykstančių ukrainiečių.
Galėtume būti kaip pagalbinis taškas, jei Kauno gydymo įstaigos nesuspėtų suvaldyti atvykstančiųjų srautų. Prašome bent kažkiek pratęsti finansavimą iš Valstybinių ligonių kasų teikti stacionarias akušerijos paslaugas.
Darbą pradėjo nauja ligoninės vadovė. Ji analizuoja situaciją, rengia planus ateičiai. Jei gautume dar kiek laiko, gal geriau pavyktų rasti patį geriausią sprendimą“, – dar pernai ministro prašė V. Tamulis.
Tačiau ministerija buvo nepajudinama – skyriaus nebus, ir taškas. Tiek tad iš to manymo, kad savivaldybių vadovai žino geriau, ko reikia jų žmonėms – šiuo atveju, maždaug 10-iai tūkst. Kėdainių krašte gyvenančių moterų[4].
Medikai: ministerija lipa ant to paties grėblio
Štai uždaroje medikus vienijančioje feisbuko grupėje „Lietuvos medikai“ netyla kalbos apie ministerijos reformas.
Kaip patyčia skamba teiginys, esą šeimos gydytojus ministerija labai myli, saugo ir gerbia, o sveikatos centras tik palengvins jiems gyvenimus.
„Mėnesio citata: „Šeimos gydytojai yra sveikatos sistemos pagrindas, todėl svarbu juos tausoti“. Juokiausi iki ašarų“, – rašo vienas medikas ir sako, kad tausojimas prasideda nuo to, kad šeimos gydytojui per dieną liepiama priimti 40-50 pacientų.
„N metų kalbame apie paslaugų decentralizaciją (ypač PSP grandies), tačiau decentralizuojame taip intensyviai, kad net kuriame naujus „sveikatos centrus“ vėl suplakant I ir II lygius“, – tęsia jis ir priduria, kad politikai dažnai iš tribūnų pasako visiškas nesąmones vien dėl to, kad nesuvokia, kuo skiriasi I ir II lygiai.
Kita medikė rašo, kad ligoninių ir pirminės priežiūros centrų plakimas, atskyrimas, ir dabar vėl jungimas jau pereitas kelias, kuris nedavė jokių gerų vaisių. Bet valdantieji lipa ir lipa ant to paties grėblio.
„Grupiniu atrodo.
Na, tas noras priverstinai suženyti šeimos mediciną, mažas ligonines ir dar bendruomenės centrus.
Deja vu jausmą turi patirti visi, kas dar kabino sovietmečio medicinos – taip jau buvo.
Ir jie nelabai nori tikėti, kad vėl bus, todėl tyli ir stebi, ar tikrai taip nuvingiuos reforma, sorry, shiknos grioveliu“, – rašo gydytoja.
