<h2>Oresnę senatvę užtikrins veikla jaunystėje</h2>
<p>Frazė „laikas – tai pinigai“ Šveicarijoje įgavo naują prasmę ir parodė, kad laiką nebūtinai galima įvertinti kupiūromis, o pinigai gali būti kaupiami banke ir… išmainomi į pagalbą senatvėje. </p>
<p>Šveicarijos socialinės apsaugos ministerija sukūrė laiko banko koncepciją, kuri leidžia Šveicarijos piliečiams taupyti savo brangų laiką ir toliau jį kaupti bankuose[2]. Būtent ši naujai sukurta sistema yra investicija į save tikrąja to žodžio prasme – už gerus savanoriškus darbus jaunimas apdovanojamas „pinigais“, kurie yra laikomi banke ir ateityje išmainomi į priežiūrą senatvėje.</p>
<p>Pasirodo, kad ši idėja buvo tokia geniali, kad Šveicarijos pavyzdžiu pasekė ir daugiau pasaulio valstybių, o geranoriškais darbais gali užsiimti net ir moksleiviai.</p>
<blockquote>
<p>Laikas, kurį savanoris praleidžia padėdamas pagyvenusiems žmonėms, vėliau pervedamas į jo socialinio draudimo sąskaitą, priklausomai nuo to, kiek laiko žmogus savanoriauja.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Šveicarijos piliečiai gali ne tik investuoti į laiko banką, bet ir pagal reikalavimus, „atsiimti“ savo įdėtą indėlį. Kitaip tariant, šis principas veikia tarsi barterinių mainų sistema – laiko banku galima naudotis teikiant konsultacijas, prižiūrint vaikus, pasinaudojant kirpyklos paslaugomis, korepetitoriaujant, sodininkaujant ir atliekant daugybę kitų darbų. O štai laiko banke tiksliai stebimas laikas, kurį asmuo sugaišo teikdamas paslaugas.</p>
<p>Vėliau toks asmuo panorėjęs savo įneštu laiku gali pasinaudoti norėdamas gauti kitų žmonių teikiamas paslaugas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laikas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išspręsta daug socialinių problemų</h2>
<p>Panašu, kad laiko banko idėja Šveicarijoje pasiteisino su kaupu. Iš pradžių ši koncepcija buvo sukurta Šveicarijos socialinės apsaugos ministerijos kaip senatvės pensijų kaupimo programos dalis. O štai programoje dalyvaujantys asmenys veikla užsiima remiantis savanorystės pagrindu, kuris vėliau sugrįžta su kaupu, kai patiems prireikia pagalbos[2].</p>
<p>Kiekvienam programoje dalyvaujančiam asmeniui suteikiama laiko banko kortelė, kurioje pateikiama visa informacija apie savanoriaujant praleistą laiką. Tai neabejotinai prisideda prie taikios ir pasitikėjimu paremtos visuomenės kūrimo. Tuo pačiu tokiu būdu yra taupomos ir valstybės išlaidos pensijoms. Naudą neabejotinai gauna ir pats žmogus, kurio išlaidos už socialines paslaugas mažėja solidarizuojantis su kitais.</p>
<p>Tačiau tokią iniciatyvą remia ne tik Šveicarija, bet ir kitos 34-os pasaulio šalys įskaitant ir Jungtinę Karalystę, Japoniją, JAV, Ispaniją, Graikiją ir Naująją Zelandiją. Teigiami atsiliepimai apie sistemą bei jos pritaikymą paskatino apie jos taikymą svarstyti ir Indiją bei Singapūrą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sociumas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Remiamasi keliomis pagrindinėmis vertybėmis</h2>
<p>Pagrindinis šiuolaikinės laiko bankininkystės sumanytojas Edgaras Kanas pastebėjo, kad sėkmingi laiko bankai beveik visuomet veikia turėdami tam tikrus pagrindinius principus. Savo knygoje „No More Throw – Away People“ jis išvardino keturias pagrindines vertybes[4].</p>
<p>Šie principai sparčiai paplito kaip penkios pagrindinės laiko bankininkystės vertybės, kuriomis stengiasi vadovauti dauguma laiko bankų. </p>
<p>Taigi, penkios pagrindinės laiko bankininkystės kolonos yra šios[4]:</p>
<p><strong>1. Turtas.</strong> Pasak E. Kano, kiekvienas iš mūsų turi kažką vertingo, kuo gali pasidalyti ir su kitu žmogumi.</p>
<p><strong>2. Darbas, neįkainojamas pinigais. </strong>Egzistuoja tokių darbo formų, už kurias pinigais taip paprastai neatsilyginsi. Pavyzdžiui, stiprių šeimų kūrimas, ryšių tarp kaimynysčių atgaivinimas, demokratijos kūrimas, socialinio teisingumo skatinimas. Laiko kreditai buvo sukurti tam, kad už tokį darbą būtų atlyginta, jis būtų pripažįstamas ir gerbiamas.</p>
<p><strong>3. Abipusė pagalba. </strong>Padėdami vieni kitiems, kartu padedame ir bendrai kurti pasaulį, kuriame visi gyvensime.</p>
<p><strong>4. Socialiniai tinklai. </strong>Padėdami vieni kitiems iš naujo kuriame paramos, stiprybės ir pasitikėjimo bendruomenes. Ši veikla stiprinama būtent naudojantis laiko bankininkyste.</p>
<p><strong>5. Pagarba. </strong>Būtent ji yra žodžio, religijos ir visa ko pagrindas. Pagarba yra demokratijos širdis ir siela. Stengiamės gerbti žmones tokius, kokie jie yra šiuo metu, o ne tokius, kokie, kaip tikimės, jie kada nors bus ateityje.</p>
<p>Pagrindinis E. Kano principas, kuriuo jis tikėjo, tai milžiniškas laiko bankininkystės indėlis kuriant lygesnę visuomenę.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, laiko bankininkystės „auksinė taisyklė“ yra gana paprasta: visos valandos yra lygios nepriklausomai nuo atliekamo veiksmo pobūdžio. T. y., tiek už valandą prižiūrint vaiką, tiek už valandą teisinės pagalbos ar namų tvarkymo darbų yra mokamas tas pats vienas laiko kreditas.</p>
</blockquote>
<h2>Įtraukiami ir vaikai</h2>
<p>Laiko bankininkystė plačiai įtraukia ir vaikus. Jiems sudaromos galimybės užsidirbti laiko kreditų mokant jaunesnius vaikus mokykloje (jaunesni mokiniai taip pat gauna kreditų). Laiko kreditų gali užsidirbti ir paaugliai už savanorišką prisiekusiųjų nepilnamečių justicijos sistemoje.</p>
<p>Laiko bankai gali būti ir labai nedideli – juos gali sudaryti vos 20 žmonių, tačiau didesniuose jų gali būti ir tūkstantis. Dažniausiai laiko bankai būna lokalūs, tačiau gali veikti ir tarp žemynų. </p>
<p>Nors pagrindinės taisyklės yra fiksuotos (valanda už valandą ir penki pagrindiniai principai), kiekvieno laiko banko struktūra priklauso nuo jo vadovybės ir pačių narių pasirinkimo.</p>
