<h2>Norinčiųjų skiepytis sustiprinančia vakcinos doze skaičius mažėja</h2>
<p>COVID-19 tema kasdien tampa vis mažiau aptarinėjama. Nors artėja šaltasis metų laikotarpis, kai susirgimų užkrečiamosios ligomis skaičius įprastai išauga, bendras visuomenės susidomėjimas pandemija, jos keliamomis grėsmėmis ir vakcinacija tarsi išblėso. </p>
<p>Nors daugelyje šalių net ir dabar tebevyksta diskusijos apie ketvirtąją vakcinos dozę, kada ir kokiems asmenims ji gali būti rekomenduojama ar net būtina, neatrodo, kad visuomenei ši informacija kelia didelį susidomėjimą.</p>
<blockquote>
<p>Priešingai, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi, kad skiepytis sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze šiuo metu neskuba net ir dėl savo sveikatos sunerimę senjorai.</p>
</blockquote>
<p>Būtent Šveicarijoje šiuo metu fiksuojamas susidomėjimo COVID-19 vakcinacija sumažėjimas[1]. Nuo liepos pradžios visiems vyresniems nei 80 metų asmenims ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančia vakcinos doze, tačiau to daryti neskubama, o medicinos įstaigų anaiptol neužgriuvo skiepo reikalaujančių asmenų lavina.</p>
<p>Nors Šveicarijoje kas ketvirtas vyresnis nei 80 metų amžiaus žmogus yra paskiepytas trimis vakcinomis, o net 95 proc. yra paskiepyti dviem vakcinos dozėmis, susidomėjimas ketvirtuoju skiepu yra menkas: iki rugpjūčio pradžios tik 11,9 proc. vyresnių nei 80 metų asmenų buvo pasiskiepiję keturis kartus.</p>
<p>Federalinio visuomenės sveikatos biuro duomenimis, iš viso ketvirtą kartą pasiskiepijo tik kiek daugiau nei 90 000 šveicarų, iš kurių šiek tiek mažiau nei 55 000 buvo vyresni nei 80 metų.</p>
<h2>COVID-19 tema tampa vis mažiau aktuali</h2>
<p>Šveicarijoje pastebimas ir kitas įdomus fenomenas. Šalyje ne tik reikšmingai mažėja susidomėjimas COVID-19 vakcinomis, bet ir visa koronaviruso bei pandemijos tema.</p>
<p>Neseniai Šveicarijos kompanija „Tamedia" paskelbė apklausos duomenis, kurie atskleidžia, kad sveikatos priežiūros išlaidos, pensijų sistema ir klimato kaita yra trys svarbiausios problemos, kurios šiuo metu labiausiai rūpi šveicarams[2].</p>
<p>COVID-19 dabar nebėra didžiausia aktualija, o ir bendras susirūpinimas užsikrėtimu yra menkas.</p>
<p>Tai atspindi ir pernai gruodį atlikta ta pati apklausa. Tuomet virusas buvo trečioje vietoje tarp temų, kurios labiausiai rūpi šveicarams: daugiau kaip 50 proc. respondentų teigė, jog pandemija juos neramina.</p>
<p>Dabar taip mano jau vos 11 proc. šveicarų ir ši tema nepatenka net į aktualiausių dešimtuką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ed-us-k0dml4nmopo-unsplash-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepanaudotos vakcinos taps tikru galvos skausmu</h2>
<p>Šveicarija susiduria su rimta problema, sietina su COVID-19. Šalyje priskaičiuojama maždaug 38 mln. perteklinių vakcinos nuo COVID-19, dozių, kurios turi būti panaudotos dar iki šių metų pabaigos.</p>
<p>Dar gegužės pabaigoje Šveicarija paskelbė, kad daugiau kaip 620 000 vakcinos „Moderna" dozių galiojimo laikas baigėsi ir jas planuojama sunaikinti[3].</p>
<blockquote>
<p>Tai tik nedidelė dalis visų Šveicarijos užsakytų dozių, kurios liko nepanaudotos. Kaip rodo viešai prieinami Jungtinių Tautų vaikų agentūros (UNICEF) duomenys, Šveicarija vis dar turi per 38 mln. nepanaudotų vakcinų.</p>
</blockquote>
<p>Šalies vyriausybės teigimu, 2020 ir 2021 m. buvo gauta 21 mln. dozių. Beveik 16 mln. jų buvo panaudota, tačiau vyriausybė taip pat teigė, kad iki 2022 m. pabaigos turi panaudoti dar 34 mln. užsilikusių dozių. Dar 19 milijonų buvo paaukota kitoms šalims.</p>
<p>Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu Šveicarijoje padaugėjo naujų COVID-19 užsikrėtimų skaičius, tačiau skiepijimų skaičius neišaugo. Nepaisant to, ateinantiems metams šalies valdžia nusipirko dar 14 mln. vakcinos dozių[4].</p>
<p>Visoje šalyje šiuo metu yra paskiepyta beveik 70 proc. gyventojų, tačiau dabar gyventojų poreikis skiepytis toliau ženkliai mažėja. Vyriausybės duomenimis, 2022 m. liepos pradžioje per septynias dienas buvo suleista tik 1 700 vakcinos dozių.</p>
