<h2>Keičiasi vakcinavimo tvarka persirgusiems COVID-19</h2>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad nuo šiol keičiasi vakcinavimo tvarka tiems, kurie jau persirgo koronavirusu. Kiek anksčiau ši visuomenės grupė turėjo tokias pačias teises kaip ir paskiepytieji arba atlikę PGR testus. Štai dar balandžio 13 dieną buvo aptartas galimybių pasas – pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, šios „galimybės“ galėjo būti suteiktos esant bent vienam iš šių trijų elementų – skiepui nuo koronaviruso, neigiamo testo arba imuniteto, kuris buvo įgytas persirgus COVID-19.[1] Nesigilinant į apskritai Galimybių paso neveiksmingumą, net ir šioje vietoje kyla klausimas – jei pasak SAM, moksliniai tyrimai parodė, jog kad persirgus koronavirusu susiformuotų imunitetas, yra būtina pasiskiepyti bent viena iš siūlomų vakcinų, tuomet iki šiol galiojęs Galimybių pasas galėjo ne tik nepasiteisinti, bet dar ir nemažai „pridaryti“, kuomet persirgę „imunizuotieji“ ir toliau nešiojo virusą įvairiose tik jiems atvertose veiklose.</p>
<p>Taigi, SAM praneša, kad nuo šiol tie, kurie persirgo COVID-19 liga ir tai buvo patvirtinta PGR tyrimu, vis tiek turės pasiskiepyti viena „Comirnaty“, „Spikevax“ („Moderna“) ar „Vaxzevria“ vakcinos doze. Primename, kad PGR tyrimas taipogi gali būti klaidingai teigiamas ir klaidingai neigiamas, ką dar gruodžio 14 d. patvirtino pati PSO, teigusi, kad kuo daugiau ciklų (Ct) yra atliekama tyrime, tuo yra didesnė tikimybė gauti klaidingai teigiamą atsakymą. Tas ypatingai galioja tiems tyrimams, kurių ciklų kiekis viršija 30.[2]</p>
<p>Svarbu paminėti, kad dar vasario 5 dieną buvo publikuotas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo ištirtas 188 persirgusiųjų COVID-19 savanorių kraujas, paimtas per šešis mėnesius po infekcijos. Tyrimo išvadose buvo nurodyta, jog maždaug 95 proc. tiriamųjų imuninis atsakas į virusą susiformavo praėjus maždaug 6 mėnesiams po infekcijos. O daugeliui žmonių susiformavęs imuninis atsakas trunka mažiausiai aštuonis mėnesius. Tyrimo metu netgi buvo pastebėti tam tikri rodikliai, rodantys, jog šis imuninis atsakas gali trukti ir ilgiau – net ir kelis metus.[3]</p>
<p>Visgi, nepriklausomai nuo jau atliktų mokslinių tyrimų, SAM nurodo, kad asmuo, kuris persirgo COVID-19, turi pasiskiepyti viena vakcinos doze praėjus 180 dienų po ligos nustatymo, kada maždaug ir susiformuoja žmogaus imunitetas savarankiškai. Taip pat pažymima, kad Registrų centras jau atliko techninius pakeitimus ir dabar persirgę Galimybių pasą gali gauti tik tokiomis sąlygomis. Norintieji išlaikyti nenutrūkstamą galiojimą tarp ES skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, skiepui gali registruotis anksčiau – po 150 dienų nuo ligos nustatymo. SAM taip pat informuoja, kad jeigu žmogus po vienos vakcinos dozės vis tiek užsikrėtė, antra dozė yra atidedama praėjus maždaug 180 dienų po teigiamo tyrimo rezultato.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinavimas.jpg" alt="Persirgusių COVID-19 vakcinavimas" /></p>
<h2>Oficialiai pasibaigus karantinui vėl griežtinamos sąlygos grįžtantiems iš užsienio</h2>
<p>SAM praneša, kad visai neseniai atlaisvinus ribojimus grįžtantiems iš užsienio ir grupuojant valstybes į spalvines zonas, dėl sparčiai plintančios Delta atmainos, vėl yra grąžinami visi ribojimai. Pažymima, kad visos pasaulio valstybės nuo liepos 5 d. yra grąžinamos į paveiktų šalių sąrašus. Keliautojams, grįžtantiems ar atvykstantiems į Lietuvą net ir iš žaliai zonai priklausančių valstybių, vėl reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19, o grįžtant iš geltonos zonos valstybių vieno tyrimo nebeužteks – jį teks atlikti ne tik prieš vykstant į Lietuvą, bet ir jau atvykus atlikti antrą tyrimą. Taip pat pranešama, kad pilkajai zonai priklauso visos trečiosios pasaulio šalys, o dabar jų gretas papildė ir Brazilija, Indija bei Pietų Afrikos Respublika. </p>
<p>Taigi, nuo šiol atvykstantiems į Lietuvą galioja ši tvarka:[5]</p>
<ol>
<li>PGR tyrimą privalu atlikti likus ne anksčiau kaip 72 val. prieš atvykstant į Lietuvą;</li>
<li>antigeno testas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 48 val. prieš atvykimą į Lietuvą;</li>
<li>izoliacija atvykstantiems iš žaliajai ir geltonajai zonoms priskiriamų valstybių nėra taikoma;</li>
<li>atvykstant iš geltonajai zonai priklausančios valstybės, 3-5 dieną atvykimo į Lietuvą dieną, privalu atlikti antrąjį tyrimą. Išimtis taikoma: pilnai paskiepytiems, persirgusiems asmenims, delegacijų atstovams ir vaikams iki 7 metų;</li>
<li>privalomas COVID-19 tyrimas ir 10 dienų izoliacija taikoma atvykstantiems iš raudonajai zonai priklausančių valstybių;</li>
<li>kaip ir anksčiau, izoliaciją galima sutrumpinti 7-tą atvykimo dieną ir atlikus PGR testą bei gavus neigiamą rezultatą dėl COVID-19. Nuo šiol šį tyrimą bus galima atlikti nemokamai mobiliajame punkte;</li>
<li>sugriežtinami reikalavimai ir nustatytų kategorijų darbuotojams, kuriems taikoma izoliacija, o jos metu leidžiama tvarkyti verslo bei darbo reikalus. Nuo liepos 5 d. visas šias funkcijas darbuotojai galės atlikti tik po to, kai atvykę į Lietuvą atliks PGR testą ir gaus neigiamą atsakymą.</li>
</ol>
<p>Kad situacija „nedžiugina“ ir šiais metais galime tikėtis staigesnio blogėjimo ir galimų suvaržymų anksčiau nei praeitais, patvirtino ir pats portalo „Delfi“ duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, teigdamas, kad delta atmaina plinta du kartus greičiau, tad jei praeitais metais buvo rami liepa, esą šiais atvejų kilimas gali būti pastebėtas ir anksčiau, ką jau diktuoja ir dabartinė situacija:[8] „Pasiekėme šios vasaros dugną ir žiūrėsime. (…) Jeigu NVSC sugebės valdyti židinius, tai nusipirksime laiko. Jeigu ne, tada matysime kilimą. Tada tikriausiai mūsų kilimas bus susijęs su delta, ir natūralus atvejų plitimas, kurį matydavome rudenį, bus šiek tiek anksčiau“.</p>
<p>Tiesa, prisiminkime, kad prieš metus situacija buvo kiek kita – skiepai dar nebuvo prieinami, tad visuomenė buvo neskiepyta, o atvejų vasaros laikotarpiu – vos po kelis per dieną. O šiai dienai turint 44,8 proc. paskiepytą visuomenę, mes turime 18 atvejų per dieną (liepos 5 d. duomenimis).[7] Tiesa, V. Zemlys-Balevičius neslėpė pasipiktinimo tais, kurie nesiskiepija, nepriklausomai nuo to, kad oficialiais SAM duomenimis, paskiepytieji taipogi gali platinti koronavirusą:[8] „Kodėl mes turėtume skiepytus žmones laikyti karantine, kad apsaugotume neskiepytus žmones? Nemanau, kad žmonės, kurie pasiskiepijo ir kurie yra apsaugoti, turėtų būti uždaryti, kad būtų apsaugoti neskiepyti žmonės“.</p>
<p>Prie V. Zemlio-Balevičiaus išsakytos pozicijos, dar kartą primename SAM oficialiai publikuotą informaciją apie „saugumą“ pasiskiepijus:[9] „SAM primena, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės ir toliau gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenimis“. Tad V. Zemlio-Balevičiaus minimas paskiepytųjų „saugumas“ – labai ginčytinas aspektas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/travel-covid-19.jpg" alt="Griežtinamos sąlygos grįžtantiems iš užsienio" /></p>
<h2>Patikslinta informacija dėl kaukių dėvėjimo gimdyvėms: jos neprivalomos</h2>
<p>Dar praėjusių metų rudenį buvo iškeltas klausimas dėl gimdymo su kauke, kuomet Kauno klinikų specialistai „Facebook“ tiesioginės transliacijos metu dalinosi pareiškimu, kad gimdančios moterys privalo būti su apsauginėmis kaukėmis, nebent turi neigiamus COVID-19 testus, tokiu atveju, esą bus galima kartas nuo karto kaukę „pasismaukti“ žemyn. Tačiau dar tuomet ši žinia buvo greitai užglaistyta, teisinantis, jog medikai liko neteisingai suprasti. Tuomet netruko pasireikšti ir pati Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė, patikinusi, kad reikalavimas dėvėti kaukę – yra, tačiau esą žiūrima individualiai į situaciją – jei gimdyvės COVID-19 testo atsakymas yra neigiamas ir nepasireiškia jokių infekcijos požymių, esą yra leidžiama retkarčiais „įkvėpti gryno oro“.[11]</p>
<p>Portalas „Alfa.lt“ dar tuomet pasidalino vienos gimdyvės patirtimi, teigusios, jog ši „manė, kad išprotės dėl oro trūkumo ir stūmimo metu tiesiog impulsyviai nusiėmė kaukę“. Gimdyvė taipogi teigė, kad šiai nusiėmus kaukę nuo veido, gimdymą priėmęs personalas „nebedirbo, o tiesiog rėkė, kad ją užsidėtų“. R. J. Nadišauskienė turėjo ką atsakyti ir šiam atvejui – mat visuomenė turinti suprasti tokią tvarką, kadangi turi suvokti, kokio mąsto būtų problema, jei „infekcija pradėtų plisti tarp gimdančiųjų ir naujagimių bei personalo“.[11] Tad, panašu, kalbos buvo ne iš piršto laužtos – juk tiesioginės transliacijos metu buvo pasakyta tikroji realybė, ką patvirtino ir situaciją mėginusios užglaistyti Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės pasisakymai tik kiek „švelnesne“ forma.</p>
<p>Visgi, panašu, kad situacija yra kiek kita nei tuo metu kalbėjo medikai. Štai Seimo narys, Darbo frakcijos atstovas Aidas Gedvilas pasidalino Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Aistės Šukstos atsakymu į klausimą, ar gimdant apsauginės kaukės yra privalomos:</p>
<blockquote><…> Pacientai ir jų lankytojai, būdami asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes, respiratorius), išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma dėvėti dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ypatumų šios paslaugos teikimo metu, – pažymėjo A. Šuksta ir pridūrė, – Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad privalomą reikalavimą gimdymo metu dėvėti kaukę, ministerija vertina kaip perteklinį.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-gedvilas.jpg" alt="A. Gedvilo pasisakymas" /></p>
