Paslydo prie prekybos centro ir patyrė trigubą lūžį: kas atsako už traumą?
Paslydimai ir traumos prie prekybos centrų įėjimų – ypač žiemą ar permainingais orais – nėra retenybė. Socialiniuose tinkluose vis pasirodo gyventojų pasakojimai apie patirtas traumas ir klausimai, kas tokiais atvejais turėtų atsakyti už žalą.
Vienoje interneto grupėje moteris pasidalijo istorija, kad griuvo prie prekybos centro įėjimo ir patyrė rimtą traumą – koją lūžo trijose vietose, prireikė operacijos. Ji teiravosi, ar tokioje situacijoje galima tikėtis kompensacijos iš prekybos tinklo ir kokia tvarka reikėtų kreiptis.
Šis atvejis – tik vienas iš daugelio, tačiau jis iškelia platesnį klausimą: kas atsako už saugumą prekybos centrų teritorijoje ir kokios galimybės nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą?
Gyventojų patirtys rodo, kad situacijos gali būti labai skirtingos. Vieni skeptiški: „O jei toks įvykis būtų nutikęs tiesiog gatvėje, ką tada kaltinti turėtumėte?“ Kiti primena, kad atsakomybė priklauso nuo teritorijos savininko. „Savivaldybę, už kelių nevalymą padavė į teismą ir prisiteisė“, – dalijasi komentatorė.
Su panašiomis situacijomis susidūrę gyventojai tvirtina, esą svarbiausia – nustatyti, kam priklauso teritorija, kurioje įvyko nelaimė. Jei tai prekybos centro valdomas sklypas, atsakomybė gali tekti jam. Dauguma didžiųjų prekybos tinklų turi civilinės atsakomybės draudimą, kuris taikomas pirkėjams patyrus žalą jų teritorijoje.
„Raštu kreipiatės į parduotuvės administraciją, jie apdraudę civiliniu draudimu pirkėjus, nurodys, į kokią draudimo bendrovę kreiptis. Toliau pateikiate medicininius dokumentus, čekius, jei pirkote vaistus ar medicinines priemones, aprašote įvykį ir laukiate išmokos“, – patirtimi dalijasi viena komentatorė.
Patirtys skirtingos: vieni gavo 900 eurų kompensaciją, kiti – nieko
Kai kurie prekybos tinklai, anot gyventojų, net viešai deklaruoja, kad jų klientai yra apdrausti. Pasak jų, geriausia keiptis į parduotuvės, kurioje nutiko įvykis, administraciją ir iš karto išsiaiškinti, ką reikėtų toliau daryti.
Vis dėlto ne visos istorijos baigiasi sėkmingai. Viena šeima pasakojo, esą vyrui statybinių prekių parduotuvėje ant kojos užgriuvus vartams ir netekus nago, kompensacijos prisiteisti nepavyko. Kita istorija – sėkmingesnė ir vienai moteriai prekybos centre prie įėjimo užkliuvus už patiesto grindų tako ir susilaužius koją, teisminiu keliu pavyko išsireikalauti 900 eurų kompensacijos.
Kai kurie teigia, esą dar vienas svarbus aspektas – ar buvo įspėjamieji ženklai. Jei teritorijoje aiškiai pažymėta „Atsargiai, slidu“, atsakomybė gali būti vertinama kitaip. Tačiau net ir esant įspėjimams, kiekviena situacija gali būti nagrinėjama individualiai.
Ką sako įstatymas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų – įskaitant kelius – sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas. Įstatymas kalba ne tik apie griūtį, bet ir apie bet kokius trūkumus, dėl kurių atsiranda žala. Svarbu tai, kad atsakomybė preziumuojama – tai reiškia, jog savininkas turi atlyginti žalą, nebent įrodo, kad egzistavo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, atleidžiančios jį nuo atsakomybės[1].
Antroje straipsnio dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog statinio savininkas ar valdytojas yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip toks. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą pirmiausia remiamasi oficialiais registrų duomenimis. Taigi įstatymas aiškiai įtvirtina principą: už statinio ar su juo susijusių konstrukcijų būklę atsako tas, kam jos priklauso arba kas jas valdo.
Kokia prekybos centrų praktika?
Savo ruožtu, siekiant išsiaiškinti, kokia didžiųjų prekybos centrų praktika šiuo klausimu, 77.lt kreipėsi į šių atstovus.
Štai „Rimi Lietuva“ atstovė nurodė, jog kiekvienas sužalojimo atvejis prekybos centre ar jo prieigose yra vertinamas individualiai. Pasak bendrovės, pirmiausia užfiksuojamos incidento aplinkybės, peržiūrima vaizdo stebėjimo medžiaga, jeigu ji yra, įvertinama techninė įrangos būklė bei nustatoma, ar buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų. Tik po tokio vertinimo sprendžiama dėl galimos atsakomybės.
Prekybos tinklas aiškiai apibrėžia, kad žalos atlyginimas siejamas su kaltės nustatymu. Kaip teigiama atsakyme.
„Jeigu nustatoma, kad žala atsirado dėl prekybos centro kaltės (pvz., netinkamos įrangos priežiūros ar techninio gedimo), žalos atlyginimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, paprastai pasitelkiant civilinės atsakomybės draudimą.
Tuo atveju, jei nustatoma, kad įranga veikė tinkamai, o incidentas įvyko dėl kitų aplinkybių, atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.“ – nurodoma „Rimi Lietuva“ atsiųstame atsakyme.
Bendrovė taip pat pabrėžia, kad esant konkrečiam atvejui nukentėjusysis turėtų kuo skubiau kreiptis į prekybos tinklą ir pateikti visą turimą informaciją bei medicininius dokumentus. Tai esą leidžia operatyviai įvertinti situaciją ir nustatyti, ar yra pagrindas žalos atlyginimui. Taigi prekybos tinklo pozicija aiški – atsakomybė nėra automatinė, ji priklauso nuo nustatytų faktinių aplinkybių ir kaltės buvimo.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovas nurodė, kad esant sunkesnėms oro sąlygoms, parduotuvių prieigos gali būti slidžios, tačiau nepaisant to, tinklas visuomet stengiasi užtikrinti, kad pirkėjai į bet kurią parduotuvę galėtų patekti saugiai.
„Pirkėjui patyrus traumą parduotuvėje arba jos prieigose bei išreiškus pretenziją atlyginti žalą, situaciją perduodame įvertinti draudimo bendrovei. Draudėjai įvertina aplinkybes ir priima sprendimą, ar nukentėjusiam asmeniui skirti išmoką. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas įvykis yra vertinamas individualiai.“ – nurodė „Maxima“ atstovas.
