Liga gali būti žinutė, kurią reikia išmokti atkoduoti ir perskaityti
Visi mes, daugiau ar mažiau, esame susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis ligomis. Ligų rūšių yra daug – vienos praeina savaime, lengvai, kitos reikalauja medicininio įsikišimo, dar kitas atsinešame gimdami. Klausimas – kiek mes galime turėti joms įtakos? Aš manau, kad labai daug. Liga yra, tarsi, žinutė žmogui, kad jis vadovaujasi klaidingais įsitikinimais, kažkokiais savo veiksmais, žodžiais mintimis, jausmais ir kenkia sau, aplinkiniams, o gal ir Visatai. Reikia suprasti, kad mes nesame kažkaip iškritę iš konteksto, patys sau vieni. Visų pirma, mes nesame vien fizinis kūnas. Yra daugiau kūnų, kurie plika akimi nematomi, bet jie taip pat gali sirgti. Tai, ką pajaučiame fiziniame kūne, dažniausiai būna jau „paskutinė ligos stotelė“.
Apie ligų priežastis, užkoduotą informaciją galima rasti ir vaizdinguose posakiuose. Tai tarsi iš pasąmonės išplaukęs atsakymas, kuris gali tapti raktu į sveikatą. Turėtume atidžiau įsiklausyti į senovinius posakius:
- „nešiotis akmenį užantyje“ – užslėpto pykčio nešiojimas, dažniausiai tulžies, kepenų susirgimai, inkstų akmenys;
- jeigu „nevirškini situacijos“ – žarnyno, skrandžio ligos;
- „sloga“ – nuo slogių minčių;
- „užsimetei bėdą ant sprando“ – sprando, nugaros skausmai, nuo kurių reikia ne tik masažais ar vaistais nuo skausmo gydytis, o šalinti bėdas ir rūpesčius iš gyvenimo;
- bei daug kitų posakių, kuriuos vartojame nesąmoningai.
Kiekvienas mūsų organas atlieka tam tikrą funkciją, kurią galima susieti ir interpretuoti su mūsų pačių elgesiu. Kaip ir anksčiau minėjau, jei praeityje įvyko situacija, kuri mums sukėlė pyktį, vėliau, tarsi, tai pamiršome, bet iš tiesų niekaip nesugebėjome atleisti ir „laikome akmenį užantyje“, labai tikėtina, kad tai persikels į kepenų, tulžies pūslės ligas.
Arba, pvz., kas yra oda? Oda yra apsauginis organizmo sluoksnis, ji saugo nuo išorinio poveikio, šalina iš organizmo toksinus ir t. t. Jei žmogus viduje nepasitiki aplinka, bijo, laiko ir kaupia savyje nuoskaudas ir galvoja, kad aplinka jam priešiška, pavojinga, tikėtina, kad jis turės problemų su oda. Panaši priežastis ir vėžio – savigrauža, kaltės jausmas, baimės, kaupimas viso to savyje.
Dažnai manęs klausia – o kaip vaikai? Juk jie maži, juk dar neturi negatyvių jausmų ar programų. Taip, bet turi tėvus, su kuriais yra tampriai susieti energetiniais ryšiais, kurie yra saviti ir specifiniai, būtent vaikų ir tėvų savybes turintys ryšiai. Ir jais cirkuliuoja ne vien meilė ir ramybė, bet ir tėvų per dieną patiriamas stresas, baimės, pyktis ir kt.
Kai mano kažkuriam vaikui pakyla temperatūra, aš visų pirma prisimenu, kas vyko dviejų dienų bėgyje mano gyvenime? Ne šiaip sau yra posakis – „kraujas užvirė“. Tai reiškia pykčio energiją, o organizme ją degina temperatūra. Jei gimstama su kažkokiu pažeidimu, dažniausiai tai būna atsinešta informacija iš praėjusių gyvenimų ar nėštumo periodo. Kai įvyksta apvaisinimas ir pradeda daugintis embriono ląstelės, įvyksta sielos nuskaitymas, nes DNR veikia kaip kompaktinių diskų skaitytuvas, ir pagal nuskaitytą informaciją organizmas vystosi toliau.
Jei norite susigrąžinti sveikatą, pabandykite atsisakyti neigiamų emocijų
Yra daug būdų, kaip palaikyti sveikatą. Tai ir sportas, sveika mityba, meditacijos, minčių higiena, sąmoningas gyvenimo būdas, nuolatinis ugdymasis, augimas, kaip asmenybei ir tobulėjimas, savo potencialo atskleidimas ir realizavimas, savo gyvenimo tikslo radimas ir t. t. Šį kartą rašysiu apie vieną iš subtilių, ir gana paviršutiniškų būdų, kaip susigrąžinti sveikatą.
Pradėti reikėtų nuo suvokimo, kad aplinkiniai žmonės yra tarsi mūsų veidrodinis atspindys. Reikia pradėti nuo savęs, nuo savo požiūrio į aplinką. Jeigu pastebi kažkokią neigiamą kito žmogaus savybę, ją turi pašalinti pirmiausia iš savęs, ir tuomet tam žmogui jau „nebereikės“ tų savybių, kurias mes patys turėjome mums rodyti. Pamoka bus išmokta.
Jeigu pastebi ir akcentuoji, jog kitas žmogus yra pvz. labai taupus, šykštus, tai pirmiausia reikia atsižvelgti į save – jeigu neturėtum šios savybės savyje, tai nežinotum, kuo ji pasireiškia, ir to net nepastebėtum kituose. Tokie dėsniai, tereikia juos pamatyti ir suvokti.
Supaprastintai teigiant, galima sakyti, kad daugumai ligų įtakos turi neigiamos emocijos, kurias reikia savyje transformuoti. Dažnai mes emocijas jaučiame fiziniu kūnu – jei bijome, pagreitėja pulsas, dreba rankos, pakerta kojas, jei pykstame – sugniaužiame kumščius ar sukandame dantis, o gal užsiplieskia krūtinės plotas ar galva? Pabandykime iš šono pažiūrėti, kurioje kūno vietoje „gyvena“ pykčio emocija? Kaip ji atrodo, kokios spalvos, ką daro su mūsų struktūromis? Pajauskime tai.
Liga gali padėti keistis, tobulėti ir išmokyti naujų dalykų apie save
Ar norime, kad tai vyktų, kad tai turėtų įtakos mūsų sprendimams? Juk yra skirtumas, kaip mes elgiamės skatinami pykčio, o kaip – ramybės, kokius sprendimus priimame. Mintyse pasakome:
Aš keičiu ir transformuoju savo pykčio energiją į ramybę, atsiprašau visų, kas nukentėjo nuo mano pykčio, atstatau pažeistą tvarką, kam reikia – siunčiu energetines kompensacijas.
Pasakome – „paleidžiu gijimo procesus organizme, atstatau pažeistas struktūras“ ir vidiniu matymu įsivaizduojame kiekvieną savo teiginį ir išjaučiame, pamatome, kaip tai vyksta, kaip kiekviena ląstelė atsistato, kaip sklandžiai vykdo funkcijas, kaip apsijungia bendroje veikloje su kitomis ląstelėmis, kaip organai darniai funkcionuoja, keisdamiesi informacija ir visku, kuo reikia, kaip pyktis transformuojasi į ramybę, keičia savo spalvą ar poveikį mūsų struktūroms, kaip siunčiasi atsiprašymas nukentėjusiems žmonėms, kaip iki jūsų ateina iš jūsų sielos suvokimai ir informacija.
Išjauskite ramybę ir pažiūrėkite, kaip būtumėte elgęsi toje situacijoje, jei būtų valdęs ne pyktis, o vyravusi ramybė, kaip skirtųsi sprendimai ir situacijos baigtis? Liga, tai ne bausmė už kažką. Aš į ją žiūriu kaip į galimybę augti, keistis, tobulėti, išmokti kažką naujo. Ji mobilizuoja jėgas ir organizmo resursus, transformuoja iš vidaus, jei tik pasirenkama tai, o ne bejėgiškumas. Tam reikia prisiimti atsakomybes į savo rankas, norėti nesinaudoti liga, kaip priemone, gauti iš kitų dėmesį, išeiti iš aukos pozicijos ir keistis.
Kartais, kad prasidėtų vidinė transformacija, pakanka širdimi suvokti esminę ligos priežastį, pagauti tą, taip vadinamą, „aha“ momentą, kai tampa viskas aišku ir visu kūnų jauti, kad mintis, atnešusi atsakymą, yra teisinga. Stebėkite aplinką ir savo reakcijas bei elgesį, ir viskas taps kur kas aiškiau.
