<h2>16-mečiai be tėvų sutikimo gali nuspręsti gauti medicinines paslaugas</h2>
<p>Seimas atmetė praėjusią savaitę opozicijos teiktą projektą, kuriuo norėta užkirsti galimybę 16 metų sulaukusiems jaunuoliams be tėvų sutikimo gauti medicinines paslaugas, o taip pat ir pasiskiepyti nuo COVID-19. Nepritarus tokiam įstatymo projektui nepilnamečiai ir toliau galės patys savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su jų sveikata, o atsakomybę už savo vaikų sprendimus turės prisiimti tėvai.</p>
<blockquote>
<p>Pataisa buvo siūloma tam, kad savarankiškų sprendimų priėmimas dėl medicininės intervencijos bei kitų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, o taip pat dėl su imunoprofilaktika susijusių sprendimų būtų galimas tik sulaukus 18 metų amžiaus.</p>
</blockquote>
<p>Dabar savarankiškai tokius sprendimus gali priimti 16 metų amžiaus sulaukę jaunuoliai. Pavyzdžiui, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas dabar numato, kad pacientui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus[1].</p>
<p>Minėtame įstatyme taip pat numatoma, kad asmuo iki 16 metų, kuris gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicininiuose dokumentuose, yra įvertintas kaip pats galintis savarankiškai spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, gali padaryti tai be tėvų ar globėjų sutikimo.</p>
<p>Savarankiškumo ribą dėl medicininių paslaugų gavimo be tėvų ar globėjų sutikimo nuo 18 metų siūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir 14 susilaikė, tad galiausiai projektui pritarta nebuvo[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas.png" alt="" /></p>
<h2>Apie priimtus savarankiškus sprendimus tėvai sužino jau ligoninėje</h2>
<p>Minimas savarankiškumo suteikimas nepilnamečiams 16 metų sulaukusiems asmenims gali reikšti ir daug netikėtumų bei atsakomybės jų tėvams.</p>
<p>Anot politikės Ligitos Girskienės, jau buvo susidurta su situacijomis, kai 15‒17 metų paaugliai plūdo skiepytis nuo COVID-19 be tėvų žinios ir sutikimo, o šie apie vaikų veiksmus sužinojo tik kartu su vaiku nuvykę į ligoninę, kai šiam pasireiškė šalutiniai poveikiai ‒ sukilo temperatūra, pasireiškė galvos skausmai[3].</p>
<p>Parlamentarės teiginius įvertinti suskubo Laisvės frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jo teigimu, parlamentarė L. Girskienė tokiu būdu siekė ne apsaugoti jaunus žmones, bet „pastatyti juos į vietą“. </p>
<blockquote>
<p>„Vos prieš savaitę Seimo narė Ligita Girskienė kvietė Seimo balkone susirinkusius jaunus žmones, stebinčius Seimo ‒ Tautos atstovybės ‒ darbą, „pastatyti į vietą“. Šiandien ta pati parlamentarė kvietė Seimą atimti iš jaunų žmonių teisę savarankiškai gauti sveikatos priežiūros paslaugas nuo 16 metų“, ‒ savo feisbuko paskyroje piktinosi T. V. Raskevičius.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raskevicius-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Opozicija tokiomis pataisomis siekė sureguliuoti dabartinį chaosą Lietuvoje, kai paaugliai, sulaukę 16 metų amžiaus jau gali skiepytis vakcinomis nuo COVID-19 savarankiškai. Toks „leidimas“ buvo duotas praėjusių metų birželį, kai tuo pačiu garsiai nuskambėjo ir galimybės savarankiškai nuspręsti skiepytis vaikams, sulaukusiems vos 12 metų. </p>
<p>Vos pranešusi šią žinią Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pareiškė, kad savo vaikus skiepui jų tėvai arba globėjai galintys užregistruoti per platformą „Korona Stop“, o jei šie to daryti nesutinka ir yra nusiteikę prieš šį skiepą, vaikui esą suteikta galimybė jiems paprieštarauti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl leidimą pasiskiepyti suteikiančio išrašo[4].</p>
<p>Sulaukus didžiulio sąmyšio, šis punktas buvo pakoreguotas ‒ norint tokiam vaikui išduoti leidimą savarankiškai spręsti dėl savo sveikatos, jo brandą ir aplinkybes vertina gydytojų konsiliumas ir tik gavus išvadas yra sprendžiama, ar vaikas jau gali atsakyti už savo priimtus sprendimus.</p>
<h2>Sustabdžius galimybių pasą, krito ir vakcinacijos rodikliai</h2>
<p>Dar gana neseniai sustabdytas galimybių pasas jau įnešė šiokio tokio chaoso į vakcinų, skirtų skiepams nuo COVID-19, naudojimą Lietuvoje. Nuo vasario 5 d. sustabdžius galimybių paso veikimą, šalyje pastebimi smuktelėjo vakcinavimo rodikliai. Kol sausio pradžioje buvo fiksuotas pats skiepų nuo koronaviruso pikas, skiepijimo tempai kardinaliai pradėjo mažėti sulig galimybių paso sustabdymu.</p>
<p>Štai sausio 7 d. duomenimis, per parą buvo paskiepyta 23 321 šalies gyventojų, o kovo 28-ąją ‒ vos 582 gyventojai[6]. Toks akivaizdus atotrūkis tarp skiepijimo rodiklių rodo, kad pagrindinė gyventojų vakcinavimosi priežastis veikiausiai ir buvo galimybių pasas bei apribotos galimybės dirbti ar studijuoti.</p>
<p>Pavyzdžiui, praėjusios paros duomenimis, šalyje nebuvo išvis paskiepyta nei vieno vaiko iki 15 metų amžiaus, vangiai skiepijosi ir asmenys nuo 65 metų amžiaus. Didžiausias aktyvumas buvo fiksuotas 25‒34 ir 35‒44 m. amžiaus grupėse[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinacija-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vakcinas dovanoja Bangladešui</h2>
<p>Lietuvai nepanaudojant užsakytų vakcinų, net pusė milijono jų nuspręsta padovanoti Bangladešui[7].</p>
<p>Beje, Lietuvos laukia dar didesnės siuntos vakcinų, mat Europos Komisija dar praėjusių metų rugpjūtį pasirašė sutartį su kompanija „Novavax“. Dėl to vien per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva turėtų gauti 132 000 „Nuvaxovid“ vakcinos dozių, o antrajam ketvirčiui ketinama užsakyti dar 310 560 dozių[8].</p>
