Tyliai reformuoti Profesinio rengimo centrai
Šie mokslo metai prasidėjo naujovėmis profesinio mokymo srityje. Tyliai įvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suplanuota profesinių mokyklų reorganizacija.
Kai kurių profesinio mokymo centrų neliko, kai kurie sujungti su kitais, atsirado ir keturios naujos tokio pobūdžio mokymo įstaigos.
Reorganizacijos projektui, kainavusiam įspūdingą sumą, vadovavo ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė, tačiau paaiškėjo, kad kažin ar ji turėjo bent menkiausią moralinę teisę dirbti su tokiu projektu, kai pati viename iš tokių profesinių centrų yra gavusi ne tik diplomą „už nieką“, bet ir atlyginimą už darbą, kurio nedirbo.
Viceministrę anonimiškai įskundė kolegos
Skandalinga A. Kudarauskienės praeitis paaiškėjo, kai rugpjūčio pradžioje politikai sulaukė anoniminio tos pačios ministerijos darbuotojų laiško su prisegta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra užfiksuotas A. Kudarauskienės prisipažinimas, kad vienoje profesinėje mokykloje ji fiktyviai mokėsi specialybių bei dirbo mokytoja, nors realiai pamokų ir nevedė.
Politikams atsiųstame laiške anonimiškais išlikti norėję tos pačios ministerijos darbuotojais prisistatę asmenys ne tik prašė reaguoti į viceministrės korupcinio pobūdžio praeities šešėlius, tačiau guodėsi ir dabartiniu jos elgesiu.
„ŠMM viceministrės Agnės Kudarauskienės rankomis, buldozerio principu šiuo metu yra stumiama visos Lietuvos profesinio mokymo reforma, kurios banalus tikslas yra kuo labiau sustiprinti verslo atstovų galias profesiniame mokyme, įgalinti modernius mokymo centrus dirbti ne mokymo, o masinės gamybos tikslais, pigiai supirkti „nebereikalingus“ mokymo pastatus ir žemės sklypus patraukliausiose Lietuvos miestų vietose.
Atsakykite, prašau į paprastą klausimą – ar gali tokios reputacijos žmogus, kaip Agnė Kudarauskienė vadovauti tokio masto reformai?
Žinoma, galime pajuokauti, kad verslui ji yra labai tinkamas žmogus, juk pridedamuose apklausų dokumentuose pati liudija, kad savo praktikoje yra puikiai išmokusi dirbti su „atkatų“ sistema, vogti valstybės pinigus, fiktyviai mokytis, nelegaliai naudotis valstybės apmokamomis paslaugomis ir kt.
Prie šio pagalbos šaukiančio laiško pridėtuose apklausų protokoluose ji tik pamiršta pasigirti apie savo puikius gebėjimus daryti spaudimą žmonėms, jais manipuliuoti, o netinkamus korupcinių schemų įgyvendinimui tiesiog naikinti.
Esame tos pačios ministerijos darbuotojai, tačiau dėl galimo susidorojimo bijome prisistatyti“, – taip rašoma laiške, kuriame prisegta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, su pabrauktais A. Kudarauskienės liudijimais.
Diplomą gavo nesimokiusi, mokytojos atlyginimą – nevedusi pamokų
Byloje pateiktuose viceministrės liudijimuose matyti, kad septynerius metus vienoje profesinėje mokykloje dirbusi A. Kudarauskienė mokėsi dviejų specialybių. Paskaitų ji nelankydavo, kai kurių egzaminų atsakymus gaudavo iš anksto, kai kurių egzaminų net nelaikė, tačiau vienos specialybės diplomą gavo, taip pat gavo išrašą, kad yra išlaikiusi kitos specialybės programą.
Tiesa, nei viena nei kita specialybė viceministrei darbinėje karjeroje niekaip nepadėjo.
Liudijimuose A. Kudarauskienė pripažįsta buvusi įdarbinta profesijos mokytoja, bet pamokų niekada nevedė.
Atlyginimą ji esą yra gavusi tik už vieną mėnesį. Tik už vieną mėnesį jai buvo leista jį pasilikti. Atlyginimą už kitus mėnesius ji teigia atidavusi profesinės mokyklos direktorei, kuri esą pinigus naudojo vieno iš mokyklos darbuotojų gydymui.
Viceministrė nepaneigė savo liudijimuose pateiktos informacijos
Anoniminiam ŠMSM darbuotojų skundui dėl A. Kudarauskienės pasiekus politikus, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pasikvietė viceministrę pasikalbėti[3].
Viceministrė A. Kudarauskienė politikams nepaneigė savo liudijimuose pateiktos informacijos, tačiau išreiškė apgailestavimą, kad dabar yra norima ją nubausti už tai, kad ji apskritai atvirai liudijo tyrime.
„Stebina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo paviešinta būtent dabar. Praėjo šešeri metai kai buvau pakviesta liudyti.
Apmaudu, kad viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mane reikėtų nubausti, jog tyrime liudijau atvirai.
Kuo labiau bus situacija eskaluojama, tuo labiau bus skatinami žmonės nutylėti, nes atviras liudijimas gali patekti į rankas tretiesiems asmenims ir persekioti visą likusią karjerą, – kalbėjo viceministrė. – Tas darbas buvo mano pirma darbovietė pabaigus studijas ir buvo rekomenduojama turėti mokykloje vykdomų programų pabaigimo dokumentus. Pirmiausia nesutikau, bet tuo metu buvo paaiškinta, kad visi taip daro ir kad tai normali praktika. Tuo metu neturėdama blogų ketinimų sutikau tą daryti. Finansinės ar asmeninės naudos iš diplomo neturėjau.“
Viceministrė tiesių atsakymų į klausimus nepateikė
Viceministrė nepaneigė gavusi ir pinigus už fiktyvų mokytojavimą. Politikams klausiant, ar nederėtų bent jau pinigų grąžinti į valstybės biudžetą, viceministrė nuo klausimo išsisuko.
„Ar jūs manote, kad jums gali būti patikėta vadovauti profesinio mokymo sektoriui, kuriam skirta daug milijonų, jei moraliniu, vertybiniu požiūriu esate nepatikima?“ – kone retoriškai klausė politikė, ilgametė švietimietė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
„Kaip mes, kaip komiteto nariai galime jumis pasitikėti? Gal profesinė mokykla kažką ir pasiūlė, ir taip ir buvo suderinta, kad vienos buvo uždarytos, kitos ne? Tai kur moralė? Kaip švietimo darbuotoja, nesuprantu, kaip šiandieną galite dirbti, daryti tyrimus įstaigose, kai pati dalyvavote tuose korupciniuose dalykuose“, – nusivylimo neslėpė ir parlamentarė Laima Nagienė.
Profesinių mokyklų reformą atliko po kilimu?
Kritikos strėlių sulaukė ne tik viceministrė A. Kudarauskienė, bet ir jos kuruota profesinių mokyklų reforma, apie kurią žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas yra sakęs, kad ši reforma – kaip sutvarkytas pokiliminis reikalas.
„Kol garsiai kalbama kaip po Lietuvos mokyklas paskirstyti vaikus iš Ukrainos, tyliai mūsų švietime vyksta keistų reformų vajus.
Kovo 24 dieną Lietuvos profesinių mokyklų vadovai pirmą kartą buvo supažindinti su profesinių mokyklų tinklo vystymo naujausiu planu. Jie tai girdėjo pirmą kartą. Išgirdę naujienas, kai kurie prarado kalbos dovaną, nes sužinojo, kad jų vadovaujamų profesinių mokyklų tiesiog neliks. Ir neliks greitai. Ir neliks gerų profesinių mokyklų.
Buvo pranešta: brangieji, skubiai, iki balandžio 6 d., atsiunčiate savo pasiūlymus ir pastabas. Nors nepanašu, kad tie pasiūlymai ir pastabos kam nors rūpėtų. Nes viskas stumiama buldozeriu, pernelyg nesidairant.
Kodėl kalbėjau apie reikalų tvarkymą po kilimu, todėl kad ši reforma arba ši tinklo pertvarka buvo kuriama su niekuo ne tik nederinant, bet net nesikalbant. Kitaip tariant, profesinių mokyklų bendruomenės apie šią reformą nieko nežinojo.
Apskritai ši reforma kažkokia nenatūrali, neorganiška, ji tiesiog išgalvota, labai neprofesionali ir baltais siūlais suraišiota“, – komentavo G. Sarafinas[2].
Dėliodamas argumentus G. Sarafinas pabrėžė, kad reformos metu jungiamų ar naikinamų mokyklų kriterijai yra absoliučiai nelogiški ir neaiškūs. Vienos stiprios mokyklos naikinamos, kitos, nors apjungti ir reikėtų, nejungiamos ir paliekamos funkcionuoti kaip atskiri vienetai. Nesiremiama nei mokinių skaičiumi, nei atstumu tarp profesinių mokyklų.
„Profesinio mokymo centrams labai nemalonu stebėti dabartinius virsmus, bet jie neturi kur kreiptis, nes jų steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o būtent ji ir sugalvojo šį nesusipratimą“, – reziumavo G. Sarafinas.
Švietimo komiteto narė Laima Nagienė sakė neslėpdama – panašu, kad neaiškūs kriterijai tik tiems, kurie bando rasti kažkokius loginius ir pagrįstus sprendimus. Politikė įžvelgė gerokai paprastesnę priežastį, kodėl gi kai kurios mokyklos išliko, nors, logiškai mąstant, jų turėjo nelikti, o tos, kurios turėjo likti, buvo ištintos iš profesinių mokyklų žemėlapio.
„Jei buvo daugumos, palankios partijos vadovai, mokykla ir liko, sakykime tiesiai. Juk žinome, kaip buvo“, – rėžė L. Nagienė.
Viceministrė šios replikos niekaip nepakomentavo[3].
