Kurs vaistus, pagrįstus mažomis molekulėmis – prasiskverbs giliau į vėžines ląsteles
„Nuo ankstyvųjų chemoterapijų iki šių dienų tikslių gydymo metodų, mažos molekulės turėjo didelį poveikį vėžio gydymui. Mes dirbame, kad šis galingas metodas pasiektų naują lygį ir padėtų įveikti vėžio keliamus iššūkius“, – tokia skambia fraze savo paskyroje „X“ pasidalino vakcinų gamintojas „Pfizer“[1].
„Pfizer“ nurodė stiprinantis savo pajėgas kovoje su vėžiu ir siekia perrašyti šios ligos istoriją, pasitelkdamas pažangiausias mokslo technologijas bei naujos kartos mažas molekules.
Anot vakcinų gamintojo, kova su vėžiu primena šachmatų partiją su itin gudriu priešininku – vos tik mokslininkams pavyksta sustabdyti vieną jo ėjimą, liga atranda kitą kelią. Vėžys nėra vienas – tai daugiau nei du šimtai skirtingų ligų, kurių biologija nuolat keičiasi. Dėl to gydymo atsparumas išlieka vienu didžiausių iššūkių, tačiau „Pfizer“ tiki, kad inovatyvūs sprendimai gali pakeisti šią situaciją[2].
Mažos molekulės yra vienas iš svarbiausių „Pfizer“ ginklų šioje kovoje. Skirtingai nei kiti vaistai, veikiantys tik ląstelių paviršiuje, mažos molekulės geba prasiskverbti į vėžines ląsteles ir iš vidaus sustabdyti klaidingus signalus, skatinančius jų dauginimąsi.
„Mažos molekulės projektavimas yra šiek tiek panašus į rakto, tinkamo spynai, gamybą: struktūra ir cheminės savybės turi tiksliai atitikti tikslą, kad būtų sustabdyta vėžio progresija.“ – nurodo „Pfizer“.
Dar praėjusio amžiaus viduryje šios molekulės buvo naudojamos kaip pirmosios chemoterapijos priemonės, kurios naikino visas greitai besidalijančias ląsteles. Tačiau laikui bėgant mokslininkai išmoko šiuos vaistus padaryti tikslesnius – nukreiptus tik į specifinius baltymus ir signalinius kelius, būdingus vėžinėms ląstelėms.
Panaši metodika jau buvo išmėginta gydant krūties vėžį
Vienas svarbiausių proveržių įvyko gydant krūties vėžį, kai praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo atrasti ląstelių ciklo reguliatoriai – baltymai CDK4 ir CDK6.
Šių atradimų pagrindu sukurti CDK4/6 inhibitoriai tapo naujos terapijos klasės pradžia. Jie gali sulėtinti auglio augimą slopindami baltymus, atsakingus už ląstelių dalijimąsi. Ši pažanga ne tik pagerino pacientų gydymo galimybes, bet ir įrodė, kad mažos molekulės gali būti itin veiksmingos net prieš sudėtingas vėžio formas.
Šiandien „Pfizer“ žengia dar toliau, siekdama sukurti naujos kartos mažas molekules, galinčias įveikti atsparumą gydymui ir sumažinti šalutinį poveikį. Viena iš naujų tyrimų krypčių – itin selektyvūs CDK4 ir CDK2 inhibitoriai, kurie taikosi į vėžines ląsteles, minimaliai veikdami sveikas kraujo ląsteles.
Kita kryptis – fermento EZH2 tyrimai, ypač svarbūs prostatos vėžiui, kuriame šis fermentas padeda ląstelėms nekontroliuojamai daugintis. Blokuojant EZH2, galima užkirsti kelią vienam iš vėžio „pabėgimo kelių“ ir atverti duris efektyvesniems gydymo deriniams.
Jei klinikiniai tyrimai bus sėkmingi, šie vaistai gali tapti svarbiu žingsniu link veiksmingesnės ir geriau toleruojamos vėžio terapijos. Mažos molekulės išlieka ne tik „Pfizer“ istorijos dalimi, bet ir jos ateitimi – viltimi padėti žmonėms, sergantiems vėžiu, gyventi ilgiau ir geriau.
Proveržis žarnyno vėžio gydyme: kai kuriems pacientams gali net neprireikti chemoterapijos
Naujausi tyrimai rodo, kad tūkstančiams žarnyno vėžiu sergančių pacientų gali nereikėti chemoterapijos. Australijos mokslininkai atrado, jog atlikus pažangų kraujo testą po operacijos galima nustatyti, kurie pacientai gali gauti mažesnę chemoterapijos dozę arba jos visiškai vengti. Šis testas, žinomas kaip ctDNA testas, aptinka mažyčius vėžio DNR fragmentus kraujyje[3].
Tyrime dalyvavo beveik 1 000 pacientų su III stadijos žarnyno vėžiu. Iš jų 702 buvo ctDNA neigiami, o 353 gavo sumažintą chemoterapijos dozę. Per trejus su puse metų stebėjimo laikotarpį tik 6,2 proc. patyrė sunkių šalutinių poveikių, palyginti su 10,6 proc. standartinę gydymo dozę gavusių pacientų. Hospitalizacijų dėl gydymo taip pat sumažėjo.
Lietuvoje žarnyno vėžys yra ketvirta dažniausia vėžio forma tiek vyrams, tiek moterims. Pagal 2023 metų duomenis, vyrams žarnyno vėžio atvejų buvo 89 nauji atvejai 100 tūkst. gyventojų, o moterims – 52 atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad žarnyno vėžys yra reikšminga sveikatos problema šalyje.
Nors tyrimas rodo, kad kai kuriems pacientams galima sumažinti chemoterapijos intensyvumą, reikia papildomų tyrimų, kad būtų užtikrintas saugumas ir veiksmingumas. Tai galėtų pakeisti dabartinę praktiką ir sumažinti pacientų patiriamą šalutinį poveikį.
