<h2>Ateities vizija apsiribojo gyvenimu pusrūsyje</h2>
<p>Turiu pripažinti, jog kone visą gyvenimą norėjau namų, pilnų vaikų: įsivaizdavau, kaip jie prisiglaudę žaidžia stalo žaidimus su manimi ir mylimu tėčiu, kol ant viryklės burbuliuoja naminio troškinio puodas, o guolyje snūduriuoja šuo. Galiausiai ateities vaizdinyje regėjau ir katę, besivejančią siūlų kamuolį, – tokia idilė mane tiesiog tirpdė iš laimės, leisdama suvokti, kad svajonės galbūt ims ir išsipildys.</p>
<p>Žinoma, kad ir kaip to norisi, visgi aišku viena: visuomet reikia sulaukti tinkamo laiko bei situacijos. Nepaisant to, ilgainiui dienos šviesą „išvydę“ hormoniniai svyravimai, nereguliarūs ciklai, spuogai bei sekinantis nuovargis pranašavo kai ką kitą. Būtent todėl sulaukus 27 metų nusprendžiau kreiptis į gydytoją įprastai fizinei apžiūrai, į kurią įėjo visokie zondavimo klausimai bei kraujo tyrimai.</p>
<p>Maždaug po savaitės paskambino gydytojas, kuris vizito metu paaiškino – tiesa, šaltai ir be jokių emocijų – jog minėtas tyrimas rodo, kad sergu policistinių kiaušidžių sindromu. Kitame diagnozę liudijančiame sakinyje, beveik net neįkvėpdamas, jis taip pat paliudijo, jog greičiausiai man bus sunku pastoti, o jei vis tik norėčiau, tai turiu padaryti dar iki 30-ojo gimtadienio.</p>
<p>Kai ši žinia pasiekė mano ausis, galima sakyti, tapau absoliučiai paralyžiuota, mat gydytojas pateikė šią niokojančią informaciją taip, tarsi nebūtų vietos dvejonėms, klausimams ir kito specialisto nuomonei.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, visa tai panašėjo į bausmę, kurios nebuvo galimybės pakeisti ar suvaldyti.</p>
</blockquote>
<p>Šiaip ar taip, reikėtų paminėti, jog aš ir nesiruošiau turėti vaikų. Su šia džiugia gaida ilgainiui supratau, jog nėra čia ko liūdėti – šoviau iš medicinos kabineto it raketa ir grįžau prie savo kasdienio gyvenimo ritmo, kuriame lenkiau galvą netvarkai, alkoholizmui bei smurtiniams santykiams. Visa ši įvairiaspalvė „gyvenimu“ vadinama amplitudė savo ruožtu „leido“ man vargiai išlaikyti darbą, dėl ko turėjau gyventi kambaryje virš savo tėvų garažo.</p>
<p>Tuo tarpu kalbant apie romantiškas perspektyvas, kurios galėjo virsti santuoka su mane neva dievinančiu vyru, su kuriuo turėčiau tris ar keturis vaikus, kad įgyvendinčiau savo idilišką fantaziją iki 30-ojo gimtadienio (po trejų metų), tai jų išties niekur nebuvo. Taigi, dėmesio prašėsi tik sudaužyta širdis, dargi iš naujo vertinant savo, kaip moters, egzistavimą, kuris, deja, rodėsi nieko vertas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-oswalt-b9aemlwzpcs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Aš nustojau vartoti kontraceptines priemones ir pradėjau gyventi </h2>
<p>Kai kitados buvau įpratusi grįžti namo – ten, kur apačioje tėvas taiso automobilius – su atsitiktiniais žmonėmis iš baro, taipogi stengdavausi palaikyti „draugų su nauda“ santykius su žmogumi, kuris buvo toks pat nutrūktgalvis kaip ir aš, kol nusisukus į kitą pusę bandžiau susitikinėti bei ieškoti galimų ilgalaikių perspektyvų vienu metu, – bevaisės pastangos, galėčiau pridurti.</p>
<p>Tęsiant į odą įaugusią nuogąstavimų temą, neskaitant gimdymo kontrolės, mano ciklai irgi buvo nereguliarūs. Aišku, jie iš esmės visuomet tokie buvo, dėl ko manęs nesujaudino, kad reguliariai vizituojanti „teta“ vėlavo keliomis savaitėmis arba nejučia visai praleido mėnesį. Trumpiau tariant, visa tai buvo normalu it mano neišvengiamo likimo dalis.</p>
<p>Tiesa, jau Kalėdų išvakarėse, praėjus maždaug keturiems mėnesiams po apsilankymo pas gydytoją, pastebėjau, jog man labai skauda krūtis. Turiu pripažinti, kad niekada nesekiau savo ciklo – turbūt todėl niekaip negalėjau prisiminti, kada gi buvo paskutinės mėnesinės. Kita vertus, giliai viduje numaniau, jog esu nėščia.</p>
<p>Kūčių vakarą mano mažame miestelyje visos parduotuvės buvo uždarytos. Žinojau, kad į jas nebus galima patekti ir Kalėdų dieną. Taigi, aš sunkiai išgyvenau atostogas, laikydamasi paslaptį sau. Praėjus keletui perdėm nerimastingų, ir netgi, sakyčiau, psichologiškai alinančių dienų ir išaušus gruodžio 26 d., staigiai nubėgau į parduotuvę nusipirkti testo, kuris pasakytų tai, ką jau žinojau.</p>
<p>Mane, be abejo, užgriuvo emocijų sūkurys, kadangi, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, net nenumaniau, kas yra tėvas – buvo daug galimybių, tačiau nė vienos iš jų nebuvo mano telefonų knygos sąraše. Galiausiai pyktį tiesiu taikymu nukreipiau į save dėl to, kad taip aklai patikėjau gydytoju nė negalvojus suabejoti diagnoze, ir visai nesvarbu, jog sužinojau geriausią pasaulyje naujieną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nicola-fioravanti-w5owuwivma8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Buvau įsitikinusi, jog kūdikis nusipelnė geresnio gyvenimo</h2>
<p>Ir iš tiesų, skausmas galvojant apie nėštumą ir vaiko atidavimą įvaikinti buvo per didelis. Visapusiškai gerbiu moteris, kurios gali pasiryžti tokiam sprendimui, bet aš toli gražu nebuvau tokia stipri[1].</p>
<p>Žinojau, ką turiu padaryti dėl savęs, ir būsiu amžinai dėkinga, kad man buvo suteikta galimybė saugiai, profesionaliai, gailestingai ir greitai atlikti itin nemalonią procedūrą. Kita vertus, tiesiog negalėjau negalvoti apie kitas mano situacijoje per visą istoriją buvusias moteris, kurios neturėjo šios galimybės.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, jau praėjo beveik 10 metų nuo to laiko, kai pasidariau abortą. Žinau, kad tuo metu tai buvo teisingas pasirinkimas, bet grįžti prie to mintimis vis dar sunku. Šiaip ar taip, juk niekas tuo metu mano gyvenime nebuvo lengva. Ir nors tai buvo pats sunkiausias pasirinkimas, kokį man kada nors teko padaryti, vis tik esu labai dėkinga, jog galėjau pasielgti būtent taip.</p>
</blockquote>
<p>Turėčiau paminėti, kad vis dar neturiu vaikų, bet pagaliau žinau, jog pats laikas mano svajonės versiją paversti realybe, mat netgi sulaukus 40-mečio, mano naujasis gydytojas tikina, kad vis dar yra nemažų vaisingumo galimybių. Žinoma, namas, kuriame gyvena trys ar keturi vaikai, gal ir „pralėks“ pro šalį, bet aš turiu jaukų namų židinį, mane dievinantį vyrą, kuris neabejotinai taps geriausiu tėvu, seną knarkiantį šunį ir pašėlusią katę. Tuo tarpu kai kada nors galėsime į šį paveikslėlį įtraukti ir vaiką, jis gims absoliučiai geriausioje aplinkoje.</p>
