Didžiausios statybų bendrovės pernai sugeneravo daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pajamų
Lietuvos statybų ir kelių tiesimo sektoriaus lyderės praėjusiais metais išlaikė aukštas pajamas. „Verslo žinių“ duomenimis, dešimt didžiausių šios srities bendrovių kartu sugeneravo 1,27 mlrd. eurų apyvartą. Šiose įmonėse dirbo apie 4 tūkst. darbuotojų, todėl jos išlieka vienomis svarbiausių šalies statybų rinkos darbdavių.
Didžiausia pagal pajamas buvo bendrovė „Kauno tiltai“, kurios metinė apyvarta siekė 170,3 mln. eurų. Nedaug nuo jos atsiliko „YIT Lietuva“, uždirbusi 160,6 mln. eurų. Trečiąją vietą užėmė kelių infrastruktūros projektus įgyvendinanti „Fegda“, kurios pajamos sudarė 136,7 mln. eurų[1].
Toliau rikiavosi „Autokausta“, per metus gavusi 132,8 mln. eurų pajamų, bei „Infes“, kurios apyvarta pasiekė 126 mln. eurų. Šeštoje vietoje liko „Conres LT“ su 121,8 mln. eurų, o septintoje – „Stiemo“, uždirbusi 118,3 mln. eurų.
Aštuntąją poziciją užėmė „Žilinskis ir Co“, kurios apyvarta siekė 105,7 mln. eurų. Devintoje vietoje atsidūrė „Naresta“, per metus sugeneravusi 102,4 mln. eurų pajamų, o dešimtuką užbaigė „Gilesta“. Šios bendrovės apyvarta sudarė 92,5 mln. eurų – ji buvo vienintelė tarp didžiausių rinkos dalyvių, nepasiekusi 100 mln. eurų ribos.
Rinkoje išsiskyrė ir spartus augimas, ir reikšmingas nuosmukis
Nors dešimties didžiausių bendrovių rezultatai rodo, kad statybų sektoriuje išliko didelės apimties projektų, bendra situacija rinkoje buvo nevienareikšmė. Dalis įmonių sugebėjo reikšmingai padidinti pajamas, tačiau kitoms teko susidurti su ryškiu veiklos sulėtėjimu.
Didžiausią augimą tarp dešimtuko bendrovių pademonstravo „Naresta“. Įmonės pajamos per metus išaugo net 107,9 proc., todėl ji tapo sparčiausiai augusia didžiųjų statybų bendrovių sąraše. Tokį rezultatą galėjo lemti didesnė vykdomų projektų apimtis bei sėkmingai įgyvendinti nauji užsakymai.
Priešinga situacija susiklostė „Fegdai“. Nors bendrovė pagal pajamas išliko tarp trijų didžiausių rinkos dalyvių, jos metinė apyvarta sumažėjo net 49,6 proc. Tai buvo didžiausias kritimas tarp visų didžiųjų statybų įmonių. Mažėjimo tendencija buvo fiksuota ir visoje „Fegdos grupėje“, kurios pajamos, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė 27 proc.
Apskritai „Verslo žinių“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais mažesnes pajamas nei metais anksčiau fiksavo pusė didžiausių statybų ir kelių tiesimo bendrovių. Tai atspindi nevienodą situaciją rinkoje – vienos įmonės augino veiklos apimtis, o kitų rezultatus veikė sumažėję užsakymų srautai ar besibaigiantys stambūs projektai.
Mažėjo ir didžiausių statybų grupių apyvarta
Panašios tendencijos matomos ir vertinant didžiausias statybų įmonių grupes. Pagal pajamas pirmavo HISK, „Fegda grupė“, „PST Group“ ir „A. Žilinskio ir ko“. Šios grupės ir toliau išlieka vienomis svarbiausių statybų sektoriaus dalyvių, įgyvendinančių didelės apimties infrastruktūros, inžinerinius ir komercinės statybos projektus.
Vis dėlto jų finansiniai rezultatai buvo kuklesni nei ankstesniais metais. Keturių didžiausių grupių bendra apyvarta siekė 647,3 mln. eurų, tačiau per metus ji sumažėjo 31,2 proc. Tai rodo, kad net didžiausi rinkos žaidėjai neišvengė lėtėjančios statybų rinkos poveikio.
Nepaisant to, daugiau kaip 1,27 mlrd. eurų bendra dešimties didžiausių bendrovių apyvarta patvirtina, kad stambios statybų ir kelių tiesimo įmonės išlaikė svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje. Tačiau ryškūs skirtumai tarp sparčiausiai augusių ir daugiausia pajamas praradusių bendrovių leidžia daryti išvadą, kad praėjusiais metais sektoriaus plėtra buvo netolygi, o konkurencija tarp didžiausių rinkos dalyvių išliko itin intensyvi.
