Rudens sesija prasideda: Seimo nariai spręs Pirmininko klausimą ir susipažins su Vyriausybės programa
Rugsėjo 10 d., trečiadienį, Lietuvos Seimas pradeda rudens sesiją, kuri žada būti intensyvi – jau pirmąją posėdžio dieną parlamentarams teks spręsti vieną svarbiausių klausimų: Seimo Pirmininko atsistatydinimą ir naujo parlamento vadovo išrinkimą. Be to, nariai susipažins su naujos Vyriausybės programa, kuri atskleis prioritetus artimiausiems mėnesiams.
Rudens sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., suplanuoti net 44 posėdžiai, o opozicijai skirtos trys specialios darbotvarkės dienos. Posėdžiai paprastai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais, o Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas bei laikinai Ministro Pirmininko pareigas einantis Rimantas Šadžius pristatys pagrindinius planuojamus projektus, kuriuos komentuos ir Seimo frakcijos[1].
Lietuvos gyventojai galės stebėti sesijos eigą tiesiogiai: Seimo posėdžiai bus transliuojami Seimo svetainėje ir „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“, taip pat per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“. Tai reiškia, kad visi norintys galės sekti politikų diskusijas ir sprendimus iš pirmų lūpų – nuo svarbiausių sprendimų iki smulkesnių parlamentinių debatų.
Prezidentas susitiks su Seimo valdyba aptarti darbų
Tuo tarpu prieš prasidedant naujai sesijai, antradienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiks su Seimo valdyba aptarti svarbiausių parlamentinių darbų ir prioritetų. Tokie susitikimai vyksta du kartus per metus – prieš pavasario ir rudens sesijas – ir leidžia Jo Ekscelencijai įvertinti siūlomų įstatymų projektų reikšmę šalies politikai bei visuomenei[2].
Rudens sesijos darbotvarkėje numatyta svarstyti daugiau nei 120 projektų, tarp jų – Lietuvos kariuomenės karinio poligono įstatymas, sveikatos priežiūros paslaugų priemokų atsisakymas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų didinimas bei biudžetinių įstaigų darbuotojų minimaliųjų algos koeficientų kėlimas. Vienas svarbiausių darbų – 2026 metų valstybės biudžeto priėmimas.
Parlamentarai taip pat spręs Desovietizacijos komisijos likimą, grįš prie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, svarstys Konstitucijos pataisą, leidžiančią šešiolikmečiams balsuoti savivaldos rinkimuose, ir naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją.
Darbotvarkėje – ir aistras keliantys projektai: Civilinės sąjungos įstatymas dėl lyčiai neutralių partnerysčių, siūlymai išviešinti buvusius KGB bendradarbius, dokumentuose leisti rašyti nelietuviškas pavardes su diakritiniais ženklais bei Baudžiamojo kodekso pataisos „čekiukų“ bylose.
Bus siekiama „atšildyti“ santykius su Kinija
Formuojant naują Vyriausybę, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė žada paspartinti diplomatinę komunikaciją su Kinija dėl dar buvusios Vyriausybės pateikto pasiūlymo atnaujinti santykius[3].
Nors ginčą su Pekinu sukėlė Lietuvoje atidaryta Taivaniečių atstovybė, jos statusas nesikeis, tačiau santykių normalizavimas su Kinija lieka prioritetu. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymėjo, kad šio proceso sėkmė priklauso nuo abiejų šalių bendradarbiavimo.
Be diplomatinių santykių su Kinija, naujoji premjerė ragina Lietuvą pradėti diskusijas dėl Palestinos valstybės pripažinimo. Rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje šis klausimas bus svarstomas, o savo ketinimus pripažinti Palestiną jau paskelbė Belgija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir daugiau nei 140 kitų šalių. Kai kurios valstybės pripažinimą sieja su Palestinos autonomijos reformomis.
Lietuvoje gyventojų nuomonė dėl Palestinos pripažinimo išsiskyrusi: dauguma palaikytų pripažinimą, tačiau 39 proc. neturi nuomonės.
