- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia lytinių ligų statistiką
- Susirgimų sifiliu Lietuvoje sumažėjo
- Gonorėjos atvejų Lietuvoje padaugėjo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia lytinių ligų statistiką
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė praėjusiųjų metų tyrimą apie šalies gyventojų sergamumą lytinimėmis ligomis[4]. paaiškėjo, kad 2022 m., lyginant su 2021 m., sergamumas gonorėja ir chlamidioze padidėjo, sifilio sergamumas sumažėjo, o ŽIV sergamumas padidėjo du kartus.
Sergamumas ŽIV infekcija 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo du kartus nuo 4,3 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių.
2022 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis Lietuvoje užregistruota 252 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų. 2021 metais jų buvo vos 121, 2020 metais – 139.
Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa – 47,2 proc. visų naujai užregistruotų ŽIV infekcijos atvejų 2022 m. buvo užsienio šalių piliečiai.
Migracijos departamentas savo ruožtu informuoja, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užsienio piliečių buvo 6 tūkstančiais daugiau, nei pernai. Skelbiama, kad ženkliai pagausėjo šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų, o štai ukrainiečių bendruomenė sumažėjo. Ir vis dėlto, ukrainiečių Lietuvoje, kaip užsienio piliečių, yra daugiausiai.
Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje iš viso gyveno 84 734 ukrainiečiai, 2023-ųjų pradžioje – 94 891[1].
Visuomenės sveikatos centro surinkti duomenys rodo, kad 60,3 proc. užsikrėtimų ŽIV įvyko heteroseksualių seksualinių santykių metu. 11,5 proc. – homoseksualių santykių metu, 12,7 proc. vartojant narkotikus.
Tiesa, moterys 1,5 karto dažniau užsikrėtė ŽIV heteroseksualių santykių metu, nei vyrai. Kitaip tariant, vyrai dažniau šia liga susirgo po homoseksualių santykių su tos pačios lyties asmeniu.
Susirgimų sifiliu Lietuvoje sumažėjo
Sifilis – dar viena lytiškai plintanti liga, kurios epidemiologinė situacija Lietuvoje yra nuolat kintanti. Vienais metais susirgimų skaičius šokteli į viršų, kitais – sumažėja. Pernai būtent taip ir buvo. Daugiau nei pusė sifilio atvejų sudarė ankstyvosios stadijos atvejai. Analizuojant atvejų skaičių pagal lytį, nustatyta, kad sifilis diagnozuotas dažniau vyrams nei
moterims, taip pat daugiau nei pusė sifilio atvejų užregistruota 20–34 metų amžiaus asmenims, o jauniausias pacientas – septyniolikos metų vaikinas. Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2022 m. užregistruoti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse.
Sifilis paprastai yra sėkmingai išgydomas antibiotikais. Tiesa, ligą pradinėje stadijoje gali būti sunku sugaudyti, mat praėjus kuriam laikui po užsikrėtimo, burnoje arba lytinių organų zonoje gali atsirasti opelė, kuri užgyja savaime. Vėliau prasideda stiprus delnų ir pėdų bėrimas, gali padidėti limfmazgiai, pacientas gali karščiuoti, ima skaudėti raumenis.
Sifiliui būdinga kelios ligos stadijos (pirminis, antrinis, latentinis, tretinis sifilis). Kiekvienai sifilio stadijai būdingi tam tikri simptomai. Tačiau net ir daugybę metų sergant sifiliu gali nepasireikšti jokių simptomų.
Pirminiam sifiliui būdinga nedidelės, kietos, neskausmingos opelės vadinamos šankeriu. Šankeris atsiranda toje vietoje, kur į organizmą pateko infekcija. Dažniausiai atsiranda vienas šankeris, tačiau kai kuriems gali atsirasti ir keli. Šankeris dažniausiai atsiranda po maždaug 3 savaičių nuo užsikrėtimo. Šankeris dažniausiai išnyksta negydant po 3-6 savaičių. Negydant liga pereina į antrinį sifilį.
Antriniam sifiliui būdinga odos bėrimas ir gleivinių pažeidimas. Ši stadija nustatoma, kuomet bet kurioje kūno dalyje atsiranda būdingas bėrimas. Sifiliui būdingas bėrimas – tai neniežtinčios, raudonos, rausvai-rudos spalvos dėmelės dažniausiai atsirandančios ant delnų ar pėdose. Gali būti ir kitokių bėrimų – papulių, kondilomų.
Tretinis sifilis dažniausiai pasireiškia po 5-10 metų nuo užsikrėtimo. Jo metu gali būti pakenkta oda, kaulai, centrinė nervų sistema, širdis ir didžiosios kraujagyslės. Būdinga gumozinis odos pakenkimas (susidaro vadinamosios gumos – apvalūs ar ovalūs, graikinio riešuto dydžio, neskausmingi, giliai poodyje susidarę mazgai, kuriems išopėjus susiformuoja gili, stačiais kraštais opa, kuriai užgijus lieka randas).
Sifilis gydomas penicilinu. Esant alergijai penicilinui galima skirti kitų antibiotikų – eritromicino, doksiciklino. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyksta. Būtina ištirti ir gydyti visus infekuotus lytinius partnerius ir partneres. Net ir esant neigiamiems sifilio tyrimo rezultatams, visiems ligonio lytiniams partneriams, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu per paskutinius 4 mėnesius, skiriamas prevencinis gydymas, kaip sergant pirminiu sifiliu.
Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai ir gydymas neatitaiso to, kas pažeista[2].
Gonorėjos atvejų Lietuvoje padaugėjo
Dar viena lytiniu keliu plintanti liga taip pat rodo atvejų skaičių padidėjimą. 2022 m. Lietuvoje užregistruoti 38 gonorėjos atvejai. Sergamumo gonorėja rodiklis padidėjo nuo 1,1
atvejo 2020 m. iki 1,3 – 2022 m. 100 tūkst. gyventojų. Aukščiausias sergamumo gonorėja rodiklis 2022m. užregistruotas Vilniaus apskrityje.
Pagal lytį gonorėja dažniausiai diagnozuota vyrams.54,5 proc. gonorėja užsikrėtusių asmenų tariamą užsikrėtimo šaltinį nurodė atsitiktinį asmenį, tačiau nė vienas užsikrėtusysis gonorėja nenurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Gonorėjos požymiai išryškėja po lytinių santykių praėjus 2-21 dienai. Sergant gonorėja kartu dažnai randama chlamidijų, trichomonų ir kitų infekcijų sukėlėjų. Negydant gali išsivystyti ligos komplikacijos.
Vyrams gonorėja dažniausiai pasireiškia deginimo pojūčiu šlapinantis, baltos, gelsvos ar žalios spalvos išskyromis iš šlaplės. Daliai vyrų simptomų nebūna.
Daugumai gonorėja sergančių moterų nebūna jokių gonorėjos simptomų arba jie būna itin neryškūs. Moterims gonorėja pasireiškia skausmingu šlapinimusi, deginimo pojūčiu šlapinantis, gausesnėmis išskyromis iš makšties ar kraujavimu iš lyties takų tarp menstruacijų.
Gonorėja yra sėkmingai gydoma antibiotikais, nors ligos sukėlėjas, pastebima, sparčiai darosi atsparus jiems. Šiuo metu gonorėją rekomenduojama gydyti trečios kartos cefalosporinais (ceftriaksonu). Alternatyvūs antibiotikai – ciprofloksacinas, ofloksacinas, cefotaksimas.
Negydoma liga komplikuojasi – moterims, sergančioms gonorėja, gali išsivystyti uždegiminė dubens liga, kuri gali komplikuotis nevaisingumu, ektopiniu nėštumu, abscesų pilvo ertmėje susidarymu. Vyrams gonorėja gali komplikuotis epididimitu (sėklidės prielipo uždegimu). Gonorėjos sukėlėjai gali išplisti į kraują ir sąnarius bei sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas[3].
